Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Įrodymų samprata ir jų rinkimo būdai pagal BPK projektą Lapų skaičius: 17 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Plačiąja prasme įrodinėjimas yra taisyklių, taikomų nusikaltimui ištirti, visuma, o pats tyrimas yra susijęs su padaryta veika arba atsakomybėn patrauktuoju asmeniu. Įrodinėjimas yra vienas iš pagrindinių baudžiamojo proceso elementų, nes nesant įrodymų priimamas išteisinamasis nuosprendis. Įrodinėti stengiamasi ne toje pačioje bylos tyrimo stadijoje. Įrodymai gali būti tiriami trimis atžvilgiais: pareiga įrodyti, įrodymų pateikimas ir įrodymų vertinimas. Įrodyti nusikalstamos veikos padarymą ir kaltumą turi būtent kaltintojas, o įtariamasis gali laikytis kiek tik įmanoma pasyviau, pvz. Tylėti. Tam pritaria nekaltumo prezumpcijos principas. Šis principas išdėstomas nacionaliniuose įstatymuose, nacionalinėje teismų praktikoje ir tarptautinės teisės aktuose. Nepaisant principo, kad pateikti padaryto nusikaltimo ir kaltės įrodymus privalo tik kaltintojas, tikrai yra atvejų, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikaltimą nelieka pasyvus ir kai teisėjas pats dalyvauja įrodinėjant. Visų šalių teisėje yra žinoma fakto (veikos) prezumpcija ir teismų praktikoje taikoma teisės prezumpcija. Šių prezumpcijų pasekmė yra kaltintojo atleidimas nuo pareigos pateikti kaltės įrodymus.
| |
Lapų skaičius: 29 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Įrodymų teisė ir baudžiamojo proceso uždaviniai. Galiojantys įrodymų teisės įstatymai. Įrodymų teorijos sąvoka ir turinys. Įrodymų teorija kitų mokslų sistemoje. Teisinės įrodymų teorijos problemos. Įrodinėjimo dalykas. Aplinkybės, turinčios įtakos kaltinamojo atsakomybės laipsniui ir pobūdžiui. Įrodymų sąvoka. Asmeniniai ir daiktiniai įrodymai. Įrodinėjimo procesas. Vi. Įrodymų rinkimo ir patikrinimo būdai. Bendroji įrodymų rinkimo ir patikrinimo būdų charakteristika. Įrodymų rinkimo ir patikrinimo būdų klasifikacija. Procesinė tardymo veiksmų darymo tvarka. Bendrieji tardymo veiksmų darymo reikalavimai. Įrodymų rinkimas baudžiamosios bylos iškėlimo stadijoje. Įrodymų rinkimo, panaudojant technines priemones, procesinis reglamentavimas. Įrodymų rinkimo, panaudojant technines priemones, reglamentuojamas. Patikrinimas kaip savarankiškas įrodymų rinkimo būdas. Versijos įrodinėjimo procese. Versijų tikrinimo etapai. Įrodinėjimo proceso planavimas. Įrodymų rinkimas atliekant operatyvinius veiksmus. Įrodinėjimo subjektai. Parengtinė tyrimo stadija. Prokuroro įgaliojimai kontroliuojant, kad parengtinio tardymo organai vykdytų įstatymus. Bylos nagrinėjimas apeliaciniame procese. Kasacinis procesas. Teisėjo ir teismo vaidmuo įrodinėjimo procese. Nukentėjusiojo ir jo atstovo vaidmuo įrodinėjimo procese. Kitų asmenų dalyvavimas įrodinųjimo procese.civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. L n parodymų (p) sąvoka reikšmė. Liudytojo imunitetas. Ln parodymų išsamumo, tikrumo užtikrinimo priemonės. Ln parodymų vertinimas. Liudytojo parodymų dalykas. Liudytojo parodymų psichologija. Faktoriai, įtakojantys l parodymų tikrumą. Įtariamojo parodymų sąvoka ir reikšmė. Kaltinamojo parodymų išsamumo ir tikrumo užtikrinimo priemonės. Kaltinamojo parodymų įvertinimo ypatumai. Kaltinamojo parodymų dalykas. Kaltinamojo parodymų psichologija. Apkalba ir jos procesinė reikšmė. Daiktiniai įrodymai [dį]. Daiktinių įrodymų sąvoka ir reikšmė. Daiktinių įrodymų rinkimo,apžiūra ir preliminarus tyrimas. Daiktinių įrodymų patikrinimo būdai. Daiktinių įrodymų saugojimas. Daiktinių įrodymų patikrinimo ir įvertinimo ypatumai. Priemonės, kurių imamasi dį atžvilgiu sprendžiant bb. Bpk 93str. Tardymo ir teismo veiksmų protokolai bei kitokie dokumentai. 1)bendroji dokumentų, kaip įrodymų, charakteristika. 2)dokumentų ir daiktinių įrodymų atribojimas. 3)tardymo ir teismo veiksmų protokolai. 4)kitokie dokumentai, jų rinkimo ir patikrinimo būdai. 5)protokolų ir kitokių dokumentų įvertinimo ypatumai. Specialių žinių panaudojimo įrodinėjimo procese. Specialių žinių panaudojimo įrodinėjant procesiniai pagrindai ir formos. Revizijos akto (ra) forma ir turinys. Specialisto dalyvavimas b procese. Specialisto išvada kaip savarankiška įrodymų rūšis.
| |
Įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme Lapų skaičius: 26 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Įrodinėjimo procesas. Įrodymų rinkimas, patikrinimas. Įrodymų įvertinimas. Įrodymų tyrimas.įrodymų tyrimo pradžia. Kaltinamojo apklausa.liudytojų apklausa.liudytojo priesaika.liudytojo apklausos tvarka.nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai.liudytojo,kuriam taikomas anonimiškumas, apklausa.nukentėjusiojo apklausa.specialisto apklausa.eksperto apklausa ir ekspertizės skyrimas.daiktinių įrodymų apžiūra. Dokumentų tyrimas. Įrodymų tyrimo teisme pabaiga. Sutrumpintas įrodymų tyrimas. Užduodamų klausimų pobūdis. Išvados. Literatūra. Tiriant baudžiamąją bylą, kaip ir bet kurioje kitoje pažinimo stadijoje tenka spręsti įvairius uždavinius. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar teisėjui toks uždavinys paprastai iškyla tada, kada trūksta pradžios duomenų arba nežinoma, kokiu būdu panaudoti turimus duomenis. Todėl, kada trūksta faktų, į pagalbą ateina kūrybinė vaizduotė. Užčiuopusi probleminę situaciją, t.y. žinomas faktines bylos aplinkybes ir reikalinga išspręsti uždavinį, mintis mobilizuoja žinių ir patirties atsargas ieškodama praeityje ko nors panašaus, kas bent apytikriai galėtų pakeisti trūkstamą informaciją. Lygia greta imamasi priemonių gauti byloje papildomų žinių. Turimi duomenys apdorojami – naudojant tokias operacijas kaip palyginimas, klasifikacija, analizė, sintezė. Vaizduotė panaudoja tą medžiagą ir, remdamasi esamomis sąvokomis bei vaizdiniais, sudaro naujus vaizdinius sujungdama, kombinuodama, derindama juos su tam tikrų sumanymu. Kaip šios intelektualinės veiklos rezultatas gimsta spėjimas – pirminė prielaida. Iš pradžių tai tik idėjos prošvaistė, neaiškus supratimas, paprastai prasidedantis klausimu „o galbūt?“. Toliau mintis vystoma, konkretizuojama, tikslinama ir taip susiformuoja hipotezė arba versija, kuri patikrinama praktinės veiklos bei loginių samprotavimų metodais.
| |
Įsakymas dėl atleidimo iš darbo Lapų skaičius: 1 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: ĮSAKYMAS DĖL ATLEIDIMO IŠ DARBO
| |
Įsisteigimo laisvės europos sąjungoje teisinis reguliavimas Lapų skaičius: 30 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Informacijos šaltinių apžvalga. Įsisteigimo laisvės samprata. Įsisteigimo laisvės atskyrimas nuo kitų laisvių. Įsisteigimo laisvės atskyrimas nuo paslaugų teikimo laisvės. Įsisteigimo laisvės atskyrimas nuo darbuotojų judėjimo laisvės.kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės atskyrimas. Įsisteigimo laisvės subjektai. Įsisteigimo laisvės turinys.fizinių asmenų įsisteigimo teisė.bendrovių prilyginimas fiziniams asmenims.pirminio ir antrinio įsisteigimo laisvė. Juridinių asmenų steigimasis. Pirminis juridinių asmenų steigimasis. Antrinis juridinių asmenų steigimasis. Diplomų ir kvalifikacijos pripažinimas. Diskriminacijos draudimas. Es teisės nuostatų sąlygojamos išimtys įsisteigimui. Išimtys, taikomos įsisteigimo teisei ir išimčių pateisinamumo kriterijai. Darbo metodai ir priemonės. Kokybinio teisinių dokumentų analizės metodo pagrindimas. Tyrimo metodologinis pagrindimas. Darbo rezultatai ir jų aptarimas. Ett sprendimai įsisteigimo laisvės srityje. Steigimosi teisės įgyvendinimas. Paslaugų direktyvos įgyvendinimas. Paslaugų direktyvos įgyvendinimas lietuvoje. Išvados ir rekomendacijos. Literatūros sąrašas. TEMOS AKTUALUMAS. Įsisteigimo teisė sudaro Europos vidaus rinkos pamatinį pagrindą. Ši teisė yra labai svarbi ne tik Europos Bendrijų valstybėms narėms, bet ir Europos Sąjungos asocijuotoms valstybėms. Tai rodo faktas, kad įsisteigimo teisę įtvirtinančios nuostatos yra visose Europos (asociacijos) sutartyse, kurios nustato Europos Bendrijų (EB) ir asocijuotųjų šalių tarpusavio santykių pagrindus. Taip pat EB sutartyje vidaus rinka apibrėžta kaip tam tikra erdvė be vidaus sienų, kurioje pagal šios sutarties nuostatas yra užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Sukūrus bendrą rinką, visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms atsirado galimybė veikti Europoje kaip nacionalinėje rinkoje. Lietuvai, kaip ES valstybei narei, vis aktualesnė tampa čia vykdomos smulkaus ir vidutinio verslo politikos srityje laisvo laikinų paslaugų teikimo, naujų įmonių ar jų padalinių (filialų) steigimo kitose valstybėse narėse galimybės ir sąlygos, todėl svarbu apžvelgti bendros rinkos pagrindines laisves, išsiaiškinti įmonių įsisteigimo, mokesčių ir laisvo kapitalo judėjimo ES erdvėje teisinius pagrindus ir praktinį jų taikymą, susipažinti ir išanalizuoti Europos Sąjungos kompetenciją įmonių teisės srityje.
| |
Ispanijos Konsrtitucinė santvarka Lapų skaičius: 7 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Konstitucionalizmo raida. Galiojančios konstitucijos bruožai. Įstatymų leidžiamoji valdžia. Vykdomoji valdžia. Karaliaus institucija. Teisminė valdžia. Pirmoji Ispanijos Konstitucija priimta 1812 m., naujausia – 1978 m. Per daugiau kaip 150 metų Ispanijoje galiojo dar septynios konstitucijos, jos buvo priimtos 1837, 1845, 1855, 1869, 1873, 1876 ir 1931 m. Be jų, 1939–1975 m. Ispanijos konstitucinę santvarką ir politinę sistemą reglamentavo generolo F. Franco 1939–1967 m. nustatyti fundamentiniai įstatymai. Konstitucionalistai diskutuoja dėl fundamentinių įstatymų traktavimo, dėl to, ar 1855 ir 1873 m. Ispanijos parlamento priimti pagrindiniai įstatymai235 yra laikytini konstitucijomis. Kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, Ispanijos konstitucingumo pradžią lėmė Didžioji Prancūzijos revoliucija bei imperinės Napoleono Bonaparto ambicijos. XVIII a. pabaigoje Ispanijoje įsitvirtino Prancūzijos sosto atstovai
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Italijos respublikos konstitucijos esminiai bruožai. Konstitucijos socialinės politinės prielaidos, rengimas ir priėmimas. Žogaus teisių ir laisvių reglamentavimas. Parlamentas. Prezidentas. Vyriausybė. Teismai. Pagal ispanijos konstituciją karalius yra neutrali institucija, nepriskiriama jokiai valstybės valdžios šakai. Jis yra tik valstybės vadovas ir vykdo tik tas funkcijas, kurias numato konstitucija. Žmogaus teisių ir laisvių reglamentavimas. Monarchas. Parlamentas. Vyriausybė. Teisminė valdžia. Lenkijos respublikos konstitucionalizmo raida (parlamentinė respublika). Galiojančios konstitucijos ypatumai. Žmogaus teisių ir laisviu reglamentavimas. Parlamentai. Vyriausybė: šveicarijos konstitucionalizmo raida. 1947 m. Įsigaliojo Italijos Pagrindinis įstatymas,neretai vadinamas kaip 1948 m. Konstitucija. Konstitucijos 1 straipsnyje pabrėžiama, kad Italija – demokratinė Respublika.Pagal Konstituciją buvo organizuojami nauji parlamento rinkimai. Senatas buvo renkamas pagal sritis taip, kad vienam senatoriui tektų 200 tūkst. gyventojų arba apygarda. 106 Senato narius skyrė prezidentas. Senatoriais galėjo būti paskirti Steigiamojo susirinkimo deputatai, atitikantys senatoriams keliamus reikalavimus pagal rinkimų įstatymą. Parlamento nariai renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Vienintelis Tautos suvereniteto reiškėjas yra atstovaujamoji institucija – parlamentas. Parlamentas leidžia įstatymus ir kontroliuoja vykdomąją valdžią. Visi piliečiai turi teisę kreiptis į parlamentą su peticijomis reikalaudami priimti atitinkamus įstatymus ir išdėstyti visuomeninius poreikius. Konstitucinėje sistemoje įtvirtinta ir Tautos įstatymų leidimo iniciatyvos teisė. Valstybės valdžios sistema: įstatymų leidimo, vykdomąja ir teismine. Veikia Konstitucinis Teismas, įgyvendinantis įstatymų konstitucinio teisėtumo tikrinimo funkciją. Konstitucijoje nustatytos kiekvienos valstybės valdžios galių ribos ir pagrindinės funkcijos. Italijos. Italijoje pripažįstama tarptautinės teisės normų viršenybė tiek, kiek ji nežeidžia pagrindinių Konstitucijos principų.
| |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: įvadas į JAV teisinę sistemą. Jos pagrindiniai bruožai, skirtumai nuo Anglijos teisinės sistemos. Bendra JAV teisinės sistemos charakteristika: JAV Konstitucija, Kongresas, Prezidentas. JAV teismų sistema. Trumpa civilinės teisės, baudžiamosios teisės, civilinio proceso bei baudžiamojo proceso charakteristika. Šiuo metu egzistuojanti JAV teisinė sistema pagrinde formavosi - a. Anglų kolonistai, įsikûrę dabartinėje JAV teritorijoje atsinešė su savimi ir anglų teisę. Nuo m. tai yra datos kai buvo įkurta pirmoji kolonija - Anglijos teisė skaitėsi vienintele veikusia teise stûmusia laukan vietinius papročius. Kiekvienoje iš Britanijos kolonijų Amerikoje egzistavo anglų įstatymai ir visuomeninio elgesio normos, tačiau su daugeliu išimčių, kurias sąlygojo vietinės gyvenimo sąlygos. Anglų teisė buvo taikoma kolonijose tiek, kiek ji atitiko kolonijų gyvenimui. Dėl to nemažai ir buvo pakeitimų. Daugelyje kolonijų buvo išleisti veikę jose norminių aktų rinkiniai. Vienas iš tokių buvo pavyzdžiui - m. Masačiusetse išleistas norminių aktų rinkinys, kuris buvo pavyzdys tolymesnėms Amerikos įstatymų publikacijoms. JAV federalizme pastoviai jaučiamos dvi tendencijos: pirmoji tai plėtimąsis centrinės valdžios, antroji tai atskirų valstijų valdžios stiprinimas. šiuo metu labiau ryškėja pirmoji tendencija.
| |
Jėgos nenaudojimo principas tarptautinėje teisėje. Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Buvęs niurnbergo tribunolo prokuroras benjaminas b. Ferenczas pažymi, kad bandymai apriboti jėgos panaudojimą yra tapatūs ginkluoto konflikto šaknims. Istoriškai apžvelgdamas hagos taikos konferencijų (1899-1907) rezultatus, b.b. Ferenczas pažymi, kad patvirtintos progresyvios konvencijos dėl taikaus ginčų sprendimo ir kariavimo sausumoje bei jūroje taisyklės reglamentavo jėgos panaudojimą, tačiau numatė nuostatas, leidžiančias šalims veikti taip, kaip jos mano esant reikalinga, siekiant apsaugoti savo interesus. Dviejų pasaulinių karų sukrėtimai skatino tarptautinę bendruomenę tarpukario laikotarpiais aktyviau siekti agresyvaus karo uždraudimo bei baudžiamosios atsakomybės už jį nustatymo. Nors šios pastangos nebuvo itin sėkmingos, tačiau tarptautinė bendruomenė vis tik lėtai stūmėsi į priekį. 1919 m. Versalio sutartis pasmerkė agresyvų karą, tačiau dėl politinės sąjungininkų (angl. Allied powers) valios stokos atsakomybė asmenims už agresiją bei karo nusikaltimus buvo minimali. 1923 m. Tautų lygos komitetas parengė tarpusavio pagalbos sutarties projektą, kuriuo agresyvus karas buvo paskelbtas tarptautiniu nusikaltimu. Valstybių pripažintas 1928 m. Kelloggo-briand'o paktas taip pat numatė karo atsisakymo principą, tačiau leido išlygas - naudoti karinę jėgą savigynos ar savo gyvybinių interesų gynybos tikslais. 1932 - 1934 m. Ženevos nusiginklavimo komisijoje tarybų sąjungos atstovas užsienio reikalų ministras m. Litvinovas pateikė agresijos apibrėžimą.
| |
Jėgos nenaudojimo principo tarptautiniuose santykiuose įtvirtinimas Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Jėgos nenaudojimo principo tarptautiniuose santykiuose įtvirtinimas šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje. Jėgos nenaudojimo principo išimtys. Jto vaidmuo sprendžiant tarptautinius ir vidaus karinius konfliktus. Išvados. Uždavinys. Literatūros sąrašas. Įvadas. “jėgos nenaudojimo principas tarptautinėje teisėje” – temos pavadinimas orientuoja į šiuolaikinę tarptautinę teisę, kadangi apie būtinumą vadovautis jėgos nenaudojimo principu garsiau pradėta šnekėti tik xxa. Pradžioje. Tačiau, analizuojant minėto principo turinį ir reikšmę verta pasidomėti jo ištakomis, kurias skirtingi autoriai sieja su skirtingais istoriniais įvykiais. Pavyzdžiui, p.kūris, m.požarskas 1985m. Rašė: ”nepuolimo ar agresyvaus karo uždraudimo principas, vėliau išsivystęs į jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principą atsirado ir pradėjo formuotis tarptautinėje teisėje po didžiosios spalio socialistinės revoliucijos, kai tarybų valstybė išleido pirmuosius užsienio politikos aktus ir ėmėsi tam tikrų veiksmų užsienio politikoje.” Taip buvo teigiama tarybiniais laikais. Šiuo atveju mums reikšminga tai, kad jėgos nenaudojimo principo atsiradimas siejamas su xxa pradžia, nes visa kita tėra ideologija. Dabartinėje literatūroje dažnai pastebima, kad jėgos nenaudojimo principo užuomazgų galima rasti ir klasikinėje tarptautinėje teisėje, kur buvo pripažįstama valstybės teisė į karą (jus ad bellum). Besilaikantys tokios nuomonės.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
