Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Jewish legal pecularities in Lithuania Lapų skaičius: 7 Tipas: Esė Darbe esantys žodžiai: Summary. Introduction. History of Jewish legal status. Present legal situation. Conclusion. In this essay, I am trying to describe what legal peculiarities Jewish people face living in the different countries, in particular in Lithuania. It is seen that Jewish people have to obey not only legal regulations the country has imposed on them as well as to other ethnic minorities but also be aware and implement the distinctive social, economic, legal and other types of rules of the Jewish community and lifestyle. Currently, the legal situation for the Jewish people rights’ protection seems to be quite adequately regulated and all necessary grounds appropriately covered in order to save the integrity of Jewish community. Further, I travel over the long and affluent history of Jewish legal status in Lithuania. Jews for a long time had privileged status which influenced overall Jewish activities in the country and formed the latter legal basis for Jewish rights’ protection and retention of original culture with its traditions, customs, rules and habits.
| |
Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucinė santvarka Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Jungtinių Valstijų Konstitucija buvo priimta 1787 m. Filadelfijos kongrese. Šį teisės aktą priėmė steigiamasis susirinkimas, kurį sudarė trylikos valstijų atstovai. Paskelbusios nepriklausomybę trylika valstijų sudarė konfederaciją. Filadelfijos kongresas atliko didesnius darbus nei buvo planuota– jis parengė ir priėmė naująją šalies Konstituciją. Naujoji Konstitucija įsigaliojo 1789 m. Filadelfijos kongrese svarstant naujosios Konstitucijos projektą vyravo kelios koncepcijos. Viena jų (New Jersey) buvo už tokią konstituciją, kuri nustatytų konfederacinę sąjungą. Didžiosios valstijos (Virginia) siekė federacinių ryšių, kad valstija, turinti daugiau gyventojų, turėtų daugiau atstovų parlamente. Kompromisas buvo pasiektas nelengvai. Jo esmė buvo dvejų rūmų parlamento sudarymo tvarka. Sutarta, jog tik Atstovų rūmai bus formuojami atsižvelgiant į gyventojų skaičių – daugiau gyventojų turinčios valstijos turės daugiau Atstovų rūmų narių. Mažesniųjų valstijų interesų sauga buvo siejama su Senato formavimo aspektais. Senate valstijos turėjo būti atstovaujamos vienodo skaičiaus atstovų, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus.
| |
Lapų skaičius: 25 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Klimato kaita: poveikis ir pasekmės. Klimato kaitos politika. Jungtinių tautų bendrosios klimato kaitos konvencija. Kijoto protokolas. Po kijoto protokolo. Prisitaikymo prie klimato kaitos aplinkybės. Jtbkkk ir kijoto protokolo įgyvendinimas lietuvos respublikoje. Išvados. Pasiūlymai. Literatūra. Priedai. Temos aktualumas. Vienąkart su klimato kaita susidūrę dinozaurai neišgyveno iki mūsų dienų. Masinę gyvybės žūtį sukėlė į žemę atsitrenkęs meteoritas ir sukėlęs tai, ką dabar vadiname klimato kaita. Žemę apgaubė tirštas dulkių debesis, dėl ko negalėjo patekti saulės šviesa, nukrito temperatūra, nutrūko daugumos augalų vegetacija, suiro mitybinės grandinės. Vadinasi, panašus likimas gali ir šiais laikais ištikti 6,3 milijardų žmonių apgyvendintą planetą. Dabartinės kaitos tendencijos sukels didžiulį biologinės įvairovės nykimą. Daugelis rūšių dėl taršos ir buveinių nykimo yra stipriai paveiktos, todėl mūsų šimtmetyje greičiausiai visiškai išnyks. Žmonijai pavojus gresia dėl meteorologinių sąlygų pokyčių. Pastarieji potvyniai, audros, sausros patvirtina, jog kompiuteriniai modeliavimai nebuvo laužti iš piršto.
| |
Juridinę reikšmę turintys dokumentų rekvizitai Lapų skaičius: 10 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Juridinę reikšmę turintys dokumentų rekvizitai. Įvadas. Juridinę reikšmę turintys dokumentų rekvizitai:. Parašas. Anstpaudas. Dokumento sudartojo pavadinimas. Dokumento data. Dokumento registracijos indeksas. Išvados. Dokumentas – pavyzdys, liudijimas, įrodymas. Dokumentai sudaryti iš rekvizitų (data, parašas ir pan.). Rekvizitas turi nustatytą pastovią vietą. Parašas – privalomas dokumento rekvizitas. Dokumentas juridinę reikšmę igyja tik pasirašytas. Parašo rekvizita sudaro: Pasirašiusio asmens pareigų pavadinimas; Parašas; Vardas ir pavardė. Šios dalys rašomos vienoje eilutėje po dokumento tekstu. Antspaudas - įtaisas, kuriuo dedamas dokumentu patvirtinimo ženklas. Tvirtinimo žyma su antspaudu dedama dokumento apačioje. Anstspaudas turi liesti dokumentą pasirašiusio asmens pareigų pavadinimą.
| |
Juridinę reikšmę turintys dokumentų rekvizitai 1 Lapų skaičius: 17 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Dokumento juridinės reikšmės samprata. Juridinę reikšmę turintys rekvizitai. Dokumentų kopijos tvirtinimas. PRAKTINĖ DALIS. Raštas užsakymas. Elektroninis prekių pasiūlos raštas. Komandiruotės įsakymo kopija. Asmeninis įgaliojimas. Prašymas. Išvados. Literatūra.
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Juridinis asmuo. Organiz. vieningumas. Atskiras turtas. Turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įsigijimas savo vardu. Savarankiška atsakomybė už savo prievoles. JURIDINIŲ ASMENŲ RŪŠYS. Viešieji jur. asmenys. Priv. jur. asmenys. Kartelis – monopolinis įmonių susivienijimas, kurio dalyviai išsaugo finansinį, ekonominį ir teisinį savarankiškumą. Steigiami sutartimi. Koncernas – įmonių susivienijimas, kuris įgyja jur. asmens teises. Konsorciumas – laikinas įmonių susivienijimas koordinuotai komercinei veiklai. Trestas – įmonių susivienijimo forma, kurios dalyviai praranda gamybinį, komercinį, dažnai teisinį subjektiškumą. Asociacija – savanoriškas jur. asmenų susivienijimas. juridinių asmenų atsiradimas ir pasibaigimas. likvidavimas. specialus juridinių asmenų teisnumas. civilinės teisės subjektai, neturintys juridinio asmens teisių. individuali įmonė. Atstovavimo sąvoka. Atstovavimo rūšys. Atstovavimo taikymo sritys. Įgaliojimo forma ir galiojimo terminai. Kadangi tretieji asmenys dalyvauja teisiniuose santykiuose su atstovaujamuoju per atstovą, jie turi žinoti pastarojo įgalinimus. Todėl būtina šiuos įgalinimus išreikšti ir įtvirtinti atitinkama forma, kad su jais susipažinti ir juos patikrinti galėtų trečiasis asmuo. Perįgaliojimas. Įgaliojimo pasibaigimas. Juridinių veiksmų, įvykdytų asmens, neturinčio įgalinimų arba viršijant įgalinimus, pasekmės atstovavimas be įgalinimų.
| |
Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė Lapų skaičius: 32 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Padariniai. Priežastinis ryšys. Tyčinio nusikaltimo padarymo stadijos. Juridiškai baigtas nusikaltimas. Bendrininkavimas. Bendrininkavimo formos. Bendrininkų atsakomybės. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Būtinosios ginties ribų peržengimas. Būtinasis reikalingumas. Tradiciškai baudžiamosios teisės rėmuose per nusikaltimo studijas mes kalbame tiktai kaip apie fizinį asmenį. Ja baudžiamoji atsakomybė absoliučiojoje daugumoje valstybių, tų problemų sprendimas arba įteisinimas tam tikras įvyko maždaug prieš 15-20 metų. Iki to laiko, į baudžiamąją atsakomybę buvo žiūrima tik tai per fizinio asmens prizmę ir tiktai anglų-saksų teisinė sistema ja baudžiamąją atsakomybę yra pripažinusi jau labai seniai ir tokios valstybės kaip anglija, jav, turi išvystytą ne tik teisminę praktiką, bet ir pačią teorinę bazę, pagrindžiančią, kodėl atsako tam tikras padarytas fizinio asmens veikas ir juridinis asmuo. JA baudžiamoji atsakomybė skirtingai nuo visų kitų baudžiamosios teisės šaltinių nacionaliniuose įstatymuose , ypač kontinentinės teisės sistemos valstybėse, jos įteisinimas buvo grindžiamas tarptautinės teisės reikalavimus.
| |
Juridinių asmenų steigimo tvarka Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. 3. Juridinio asmens steigimo tvarka, subjektai, steigimo momentas. 4. Juridinio asmens steigėjai. 4. Juridinių asmenų registras. 5. Juridinių asmenų registravimas. 6. Juridinių asmenų registro duomenys. 7. Atsisakymas registruoti. 8. Išvados. 9. Naudota literatūra. 10. Priedas 1. 11. Priedas 2. 12. Priedas 3. 13. Juridiniai asmenys steigiami šia tvarka. 1. potvarkine. 2. leidimine. 3. pareikštine normatyvine. 4. pareikštine. Potvarkinė tvarka. Viešosios teisės juridiniai asmenys steigiami potvarkine tvarka. Kompetetinga valstybinė valdžios ar valdymo institucija priima sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo. Savivaldybės taip pat steigia įstaigas, įmones. Leidimine tvarka steigiant juridinį asmenį reikalingas kompetetingos valstybės institucijos leidimas. Tokia tvarka steigiami bankai ir draudimo organizacijos. Pareikštine normatyvine tvarka juridiniai asmenys steigiami, kai įstatymas yra nustatęs tokių juridinių asmenų steigimo tvarką, tikslus organizacinę struktūrą, asmenų dalyvavimo juose sąlygas. Tokie juridiniai asmenys atsiranda steigėjų iniciatyva. Kompetetinga institucija patikrina, ar registruojamo juridinio asmens įstatai atitinka įstatymo reikalavimus. Pareikštine tvarka steigiamos profsąjungos. Juridiniai asmenys steigiami Civilinio kodekso ir įstatymų nustatyta tvarka. Steigimo procedūros klausimus, kurių nereglamentuoja įstatymai, gali nustatyti steigėjai. Juridinio asmens steigėju yra laikomas asmuo, kuris sudarė sandorį įsteigti juridinį asmenį. Juridinio asmens įsteigimo momentu yra laikoma data, kai jis įregistruojamas juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų registre yra įrašomi ir kaupiami visi duomenys apie juridinius asmenis. Juridinių asmenų steigimo tvarka nustatyta CK 2.59 – 2.61 straipsniuose ir įstatymuose, reglamentuojančiuose konkrečias juridinių asmenų teisines formas. Sąvoka „steigimo procedūra“ reiškia steigėjų atliekamus veiksmus, dėl kurių jie susitaria tarpusavyje arba kurie yra nustatyti įstatyme. Juridinio asmens neregistravimo pagrindas gali būti.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Tarptautinės jūrų teisės sąvoka ir šaltiniai. Jūrų erdvės ir jų rėžimas. Tarptautinės jūrų teisės reguliavimo dalykas. Jūrų erdvės ir jų rėžimas. Kontinentinis šelfas. Atviroji jūra. Sui generis zona. Išskirtinė ekonominė zona. Gretutinė zona. Teritorinės jūros delimitavimas. Tarptautinės jūros pločio problema. Teritorinė jūra. Natūralu, kad pasauliniam vandenynui skiriama nemažai dėmesio. Tam dėmesys išaugo dėka mokslinės techninės revoliucijos, kada valstybės sugebėjo kuo plačiau pasinaudoti pasauliniu vandenynu, kuris užima 70 proc. žemės rutulio. Tada atsirado įvairūs santykiai, kuriuos būtina reglamentuoti. Visuotinai pripažinta, kad Tarptautinė jūrų teisė yra viešosios tarptautinės teisės šaka.
| |
Lapų skaičius: 9 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Tai bendrosios tarptautinės teisės imperatyvinės normos, kurias visa tarptautinių valstybių bendrija pripažįsta kaip normą nuo kurios negalima nukrypti ir kuri gali būti pakeista tik tokio pat pobūdžio norma. Sutartis yra niekinė, jei jos sudarymo momentu ji prieštarauja bendrosios tarptautinės teisės imperatyvinei normai. 1969 m. Vienos konvencija ,,Dėl sutarčių teisės“ 55 str. Šios Konvencijos tikslais bendrosios tarptautinės teisės imperatyvine laikoma tokia norma, kurią kaip normą pripažįsta tarptautinė valstybių bendrija apskritai, nuo kurios nukrypti neleidžiama ir kuri gali būti pakeista tik vėlesne tokio pat pobūdžio bendrosios tarptautinės teisės norma.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
