Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Baudžiamojo proceso formos. Baudžiamojo proceso funkcinė struktūra. Pirmoji koncepcija. Antroji koncepcija. Pirmoji koncepcija. Ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos. Kaltinimo sąvoka. Kaltinimo samprata procesine prasme. Kaltinimas materialinės teisės prasme. Kaltinimo rūšys. Privatus kaltinimas. Problemos privataus kaltinimo procese. Ypatumai. Kaltinimo rūšys. Kaltinimas pagal struktūrą. Prokuratūra kaltinimo procese. Statusas. Pavaldumas. Nusikaltimo kvalifikavimas ir kaltinimo santykis. Procesinio kaltinimo dokumentai. Kaltinamasis procesas. Tiriamasis – inkvizicinis procesas. Rungtyniškasis procesas. Mišrusis procesas. Baudžiamoji procesinė funkcija. Kaltinimo funkcija. Gynybos funkcija. Teisingumo vykdymo funkcija. | |
Lapų skaičius: 40 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: POPIEŽIŲ REVOLIUCIJA: INVESTITŪROS KONFLIKTAS, GRIGALIAUS VII-ojo „Dictatus Papae“ Krikščionių bažnyčia pradėjo formuotis I a. pr. Romos imperijoje. Iš pradžių krikščionys buvo žiauriai persekiojami.313 m.imperatoriusKonstantinas ediktu leido viešai išpažintikrikščionybę. IV a. pab.priimta pačių imperatorių krikščionybė tapo valstybine Romosimperijos religija. Dvasininkams pradėtos teigti privilegijos, jie buvo atleisti nuo asmeninių prievolių. Bažnyčia įgavo daug teisių. Žlugus vakarų Romos imperijai, ten buvusi bažnyčia išliko nepaliesta. Ji išlaikė romėnų tradicijas, mokslą ir civilizaciją, kunigai virto pažangiausiu to meto visuomenės sluoksniu.Ankstyvaisiais viduramžiais bažnyčia dar labiau sustiprėjo, padidėjo jos privilegijos ir įtakavisuomenei. Priimdami krikščionybę ir už tai gaudami bažnyčios paramą, barbarų karaliai savoruožtu patys teikė jai didžiules dovanas, dažniausiai dideles žemės valdas. Taip bažnyčia potruputį virto stambiu žemės savininku. | |
Kanonų teisės sisteminimas viduramžiais Lapų skaičius: 6 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Kanonų teisės kūrimasis, raida ir šaltiniai. Kanonų teisės šaltiniai:. Kanonų teisės sietinumas su romėnų teise. Graciano dekretas. Popiežių revoliucija. Struktūriniai kanonų teisės sistemos elementai. Santuokos kanonų teisė. Paveldėjimo kanonų teisė. Nuosavybės kanonų teisė. Sutarčių kanonų teisė. Baudžiamoji kanonų teisė. Sisteminis kanonų teisės pobūdis. Išvados. Kanonų teisei tenka išskirtinė vieta, kuriantis Europos teisinei kultūrai. Ji sugebėjo įsiskverbti į germanų teisynus, į Karolingų, vėliau – Šventosios Romos imperijos įstatymus. Kanonų teisės reikšmę Vakarų Europos visuomenei lėmė pirmiausia tai, kad ši teisės sistema čia susiformavo ir buvo paskleista įtakingos ir politiniu požiūriu galingos Romos katalikų bažnyčios. Labai svarbu, kad kanonų teisė išsiskyrė eksteritorialumu, t.y. - ji buvo vienintelė teisės sistema, jungianti lokalias skirtingų Europos šalių teisės sistemas, jos normos galiojo visose katalikybę priėmusiose šalyse. Kanonų teisė taip pat išsiskyrė universalumu, nes ji labai greitai peržengė bažnyčios vidaus teisės ribas ir ėmė reguliuoti platų visuomeninių santykių, kylančių ne tik dvasiniame, bet ir pasaulietiniame gyvenime, kompleksą. Todėl kiekvienas krikščioniškojo Vakarų pasaulio žmogus savo gyvenimą tvarkė ne tik derindamasis prie kurios nors pasaulietinės teisės sistemos, bet ir paklusdamas kanonų teisei. Kanonų teisė – pirmoji moderni Vakarų teisės sistema, kurios disciplina buvo dėstoma universitetuose, greta romėnų teisės, o kartais ir be jos. | |
Lapų skaičius: 12 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Kazimiero Teisynas skiriamas žemvaldžiams feodalams, kurie turėjo teisti savo valdinius – bajorus ir valstiečius. Tai nuostatai, kokias bausmes jie gali skirti ir kaip jas nustatyti. XV. Ne taip griežtai buvo žiūrima ar įstatymas tinkamai paskelbtas ir kuriai teritorijai jis taikomas, svarbiausia buvo, kad jis būtų veiksmingas. Todėl daugelis teisės istorikų neturi vieningos nuomonės ar Teisynas galiojo visoje LDK kunigaikštystėje ar ne, nes trūksta faktinės medžiagos norint priimti tikrąjį sprendimą. | |
Kelių transporto veiklos teisinis reguliavimas ir kiti teisės dalykai Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis. Naudotojo mokestį reglamentuojantys teisės aktai. Baudu lentelė. Transporto priemonių kategorijos. Apmokestinti keliai. Paaiskinimai. Vinječių galiojimas (rūšys). Vinječių pavyzdžiai. Baudos. Eismo saugos kelių transporte teisinis reguliavimas. Eismo įvykiams taikytina teisė. Kelių transporto veiklos teisinis reguliavimas. Vairavimo režimas. Poilsio režimas. Vežėjo atsakomybė. Krovinių vežimų kelių transportu veiklos teisinis reguliavimas 1. Transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis LIETUVOS RESPUBLIKOJE, UŽSIENIO ŠALYSE, IŠ JŲ IR EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖSE NARĖSE, ĮREGISTRUOTŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ AR VALDYTOJŲ NAUDOTOJO MOKESTIS SVARBU Nuo 2011 m. kovo 2 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. 3-112 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 3-97 „Dėl Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 25-1227), kuriuo keičiami mokamų kelių ruožai: A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (10–304,5 km); A2 Vilnius–Panevėžys (12–132,7 km); A13 Klaipėda–Liepoja (11,3–24,77 km; 26–45,15 km). Važiuojant magistraliniais A1–A18 automobilių keliais autobusais (M2–M3), krovininėmis transporto priemonėmis (N1–N3) ir jų junginiais bei specialiomis kelių transporto priemonėmis turi būti sumokėtas naudotojo mokestis. Transporto priemonių savininkams ar valdytojams (vairuotojams), sumokėjusiems naudotojo mokestį, nuo 2007 m. liepos 1 d. degalinėse, taip pat prie LR pasienio kirtimo punktų bei kitose vietose, pažymėtose specialiais ženklais, išduodamas naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas – vinjetė, suteikiantis teisę važiuoti Lietuvos Respublikos aukščiausios kategorijos magistraliniais keliais. Vinjetė yra lipdukas, susidedantis iš dviejų dalių: 1) pagrindinės ir 2) kontrolinio kupono. Vinjetės pagrindinėje dalyje nurodyti galiojimo metai, mėnesiai, dienos, galiojimo laikotarpis; konkrečios transporto priemonių kategorijos ir jų logotipai (išskyrus dienos vinjetę), numatyta vieta (langelis) transporto priemonės valstybiniam numeriui įrašyti; pateikta naudojimosi instrukcija lietuvių ir anglų kalbomis. Kontroliniame kupone nurodyti galiojimo metai, mėnesiai (tik metų vinjetės), galiojimo laikotarpis, konkrečios transporto priemonių kategorijos ir jų logotipai (išskyrus dienos vinjetę), numatyta vieta (langelis) transporto priemonės valstybiniam numeriui įrašyti. Vinjetė galioja tik tada, kai ji tinkamai užpildyta, pažymėta, jos pagrindinė dalis priklijuota ant priekinio transporto priemonės stiklo iš vidaus, kaip nurodyta naudojimosi instrukcijoje, bei kartu pateikus kontrolinį kuponą. . | |
Kolektyvines sutarties dalykas Lapų skaičius: 28 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Profesinių sąjungų veikla ir socialinės partnerystės plėtra Lietuvoje. Profesines sajungos, asociaciju laisves principas, darbo taryba, Tarptautinės teisės normos kolektyvinių darbo santykių reguliavimo srityje,socialinio dialogo samprata, Europos Sajungos socialine politika, kolektyvines derybos, kolektyvines sutartys, kolektyviniai darbo gincai, streikas. Profesinės sąjungos, kaip organizuotas ir savarankiškas darbuotojų atstovas. Asociacijų laisvės principas tarptautinės darbo teisės normose. Profesinių sąjungų teisinis statusas: steigimo sąlygos ir tvarka. Profesinių sąjungų kompetencija, teisės ir pareigos. Profesinių sąjungų teisės ir santykiai su darbdaviais. Profesinių sąjungų reprezentatyvumo problema. | |
Kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje Lapų skaičius: 26 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Kolektyvinės sutarties samprata. Valstybės tarnybos samprata. Kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje. Kolektyvinių sutarčių šalys. Kolektyvinių sutarčių turinys. Išvados. Literatūros sąrašas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir vykdant Lietuvos darbo teisės reformą, tiksliau netgi dvi šios teisės šakos reformas, kiekviename šių reformų etape vis didesnis dėmesys buvo skiriamas kolektyviniam darbo santykių teisiniam reguliavimui ir šių santykių įtvirtinimui praktikoje, o kartu ir kolektyviniam darbo santykių reguliavimo metodo stiprinimui. Kolektyvinė sutartis suprantama kaip darbuotojų ir darbdavių susitarimas, kurio siekis pasiekti kompromisą ir suderinti priešingus interesus. Kolektyvinė sutartis atlieka svarbias teisines, ekonomines bei dorovines funkcijas yra viena iš darbo santykių reguliavimo priemonių. Darbo tikslas: išanalizuoti kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje. Darbo uždaviniai: išnagrinėti kolektyvines sutarties sampratą, valstybės tarnybos samprata, kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje, kolektyvinių sutarčių šalis, kolektyvinių sutarčių turinį. | |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Komercinio atstovavimo samprata. Konkurencijos teisės normos komercinio atstovavimo institute. Komercinis atstovavimas sudarant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutartis. Prokūra. Išvados. Naudota literatūra. Priėmus naująjį Civilinį Kodeksą, Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje atsirado daug naujų civilinės teisės institutų. Praplėstas tiek civilinės teisės subjektų ratas, tiek atskirų sutarčių rūšių sąrašas, taip pat atsirado daug naujų šios teisės šakos sąvokų. Civilinio kodekso antrosios knygos teisės normose kaip naujas civilinės, o tiksliau – komercinės teisės institutas numatomas komercinis atstovavimas. Tai naujas civilinės teisės institutas Lietuvos Respublikoje. Čia apibrėžiamas prekybos agento, prokūros sąvokos, taip pat komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutartis. | |
Kompiuterinių programų teisinė apsauga Lapų skaičius: 28 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: 1.Įžanga 3. 2.Kompiuterinės programos kaip autorinės teisės objektas. 5. 2.1.Kompiuterinės programos sąvoka. 5. 2.2.Kompiuterinės programos, kaip kūrybinės veiklos rezultatas 6. 2.3.Autorinės teisės taikymas kompiuterinėms programos. 7. 3.Kompiuterinių programų teisinės apsaugos subjektai 10. 4.Teisių į kompiuterinę programą apsauga 12. 4.1.Autorinė teisinė kompiuterinių programų apsauga 12. 4.2.Autoriaus asmeninės neturtinės ir turtinės teisės 13. 4.3.Programos naudojimas 16. 4.4.Teisių į kompiuterinę programą gynimas 17. 4.5.Kolektyvinė turtinių teisių apsauga 19. 4.6.Autorinės teisės galiojimo laikas 20. 5.Kompiuterinių programų teisinės apsaugos reglamentavimas tarptautinėje teisėje 20. 6.Išvados 23. Literatūra 24. XXa. technikos ir technologijos revoliucija sukėlė panašaus masto pasikeitimus, kaip ir maždaug prieš dvejus amžius pramoninė revoliucija. Kompiuterių paplitimas ir informacinių technologijų tobulėjimas smarkiai pakeitė ir iki šiol keičia žmonių darbą, laisvalaikį ir net pačią visuomenę. Pirmąją tokių pasikeitimų bangą sukėlė kompiuterių, galinčių efektyviau apdoroti didelį informacijos kiekį sukūrimas. Sparčiai tobulėjant kompiuterių mokslui ir technologijoms, keičiasi kompiuterinių programų forma, elementai, išraiškos, o todėl ir pati kompiuterinės programos sąvoka. Paprastai kompiuterinė programa suprantama kaip visuma instrukcijų, komandų, išreikštų tam tikra forma, kurios yra reikalingos užtikrinti kompiuterių veikimą ir naudojimą. Lietuvos Respublikos Kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymas detaliai apibrėžia kompiuterinių programų teisinės apsaugos subjektus. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad programos ar duomenų bazės autoriumi laikomas fizinis asmuo, savo darbu sukūręs kompiuterių programą ar duomenų bazę. Programos naudojimas teisine prasme yra jos paskelbimas, atgaminimas ir kiti su tuo susiję ūkinės veiklos veiksmai. Kad būtų apsaugotos autoriaus teisės ir teisėti interesai, įstatymai nustato tam tikras sąlygas ir reikalavimus, kurių privalo laikytis asmuo naudojantis kompiuterinę programą, taip pat tam tikrus teisių apribojimus kurių programos naudotojai privalo nepažeisti. Visų pirma, užtikrinant kompiuterių programų. Civilinė atsakomybė taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, pažeidusiems autorines turtines ar neturtines teises į kompiuterines programas, taip pat įstatymų nustatytą kompiuterinių programų naudojimo tvarką. Natūralu, kad savo teisine apsauga labiausiai suinteresuoti patys autoriai ar jų teisių perėmėjai. Todėl jų interesų ir teisių apsaugos efektyvumas priklauso nuo jų pačių iniciatyvos ir veiklumo. Mūsų valstybė, kurdama intelektualinės nuosavybės apsaugos sistemą, turi laikytis tarptautinių sutarčių, kurias ji pasirašė arba prie kurių prisijungė, reikalavimų. 1992 metais Lietuvos Respublika tapo Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos (WIPO) nare. Kompiuterinių programų pramonė visame pasaulyje kas met patiria labai didelius nuostolius. | |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Koncesijos samprata. Koncesininkų apmokėjimas, teisinė apsauga ir garantijos. Koncesija – teisė naudotis esamu ar numatomu sukurti valstybės ar savivaldybės turtu, kuri pagal sutartį suteikiama tam tikrai ūkinei veiklai vykdyti. (Koncesijų įstatymas 2 str.). Koncesija - tai viena iš ūkinės veiklos organizavimo formų, kurioje įtvirtinami valstybės ar Savivaldybės, kaip turto savininko, ir investuotojo santykiai. Koncesija gali būti suteikta tiek Lietuvos, tiek užsienio ūkioverslo subjektams ir traktuojama, kaip tam tikra privataus kapitalo investavimo skatinimo forma, naudojama šalia kitų verslo organizavimo formų. Koncesijos atlygis – koncesijos sutartyje nustatytas piniginis ar kitokios formos (prekių perdavimas, paslaugų suteikimas ir kt.) koncesininko atlygis koncesijos suteikėjui už teisę naudotis sutartyje nustatytais koncesijos objektais. Koncesijos objektai ir veiklos sritys ir ribojimai. Koncesijos objektais Lietuvos Respublikoje gali būti. Koncesijos suteikimo principai ir tvarka. Koncesijos suteikimo principai. 1. Koncesijos suteikiamos atviro konkurso būdu. Koncesijos suteikimo tvarka. Koncesijos konkursai ir jų organizavimas. Koncesijos konkursas. Koncesijos sandoris. Būtinosios koncesijos sandorio sąlygos. Sandorio šalys. Koncesijos sandorio sudarymas ir vykdymas. Koncesijos sutarties pasibaigimas ir nutraukimas. Koncesijos sutartis pasibaigia. 1. pasibaigus jos galiojimo terminui, jeigu jis nepratęsiamas. 2. koncesijos sutarties šalių susitarimu. 3. koncesininko bankroto ir likvidavimo atveju. Nutraukus sutartį šiais atvejais, koncesininkas privalo atlyginti valstybei (savivaldybei) visus su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius. |