Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 76 Tipas: Diplominis Darbe esantys žodžiai: Įvadas Ikiteisminis tyrimas Ikiteisminio tyrimo pradžia Ikiteisminio tyrimo vieta ir terminai Ikiteisminio tyrimo veiksmai Liudytojo, nukentėjusiojo ir įtariamojo apklausa. Parodymų patikrinimas vietoje Objektų tyrimas ir apžiūra Parodymų tikrinimo vietoje taktika 34 parodymas atpažinti. Ekspertizė Ikiteisminio tyrimo pabaiga 40 kaltinamojo akto surašymas ir perdavimas teismui Proceso užbaigimas pagreitinto proceso tvarka ir teismo baudžiamuoju įsakymu Priverčiamųjų medicininių priemonių taikymas Ikiteisminio tyrimo nutraukimas Užsienio šalių įstatymų palyginimas ikiteisminio tyrimo modelio specifikos aspektu. Išvados ir pasiūlymai Literatūra. Priedai. 1 priedas. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 2 priedas. Liudytojo apklausos protokolas 65 3 priedas. Pranešimas apie įtarimą. 4 priedas. Įtariamojo apklausos protokolas. 5 priedas. Nutarimas skirti kardomąją priemonę. 6 priedas. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas. 7 priedas. Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolas. 8 priedas. Asmens parodymo atpažinti protokolas. 9 priedas. Daiktų apžiūros protokolas. 10 priedas. Akistatos protokolas. 11 priedas. Eksperimento protokolas. 12 priedas. Kaltinamasis aktas. 13 priedas. Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolas. 14 priedas. Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu 82 ĮVADAS Ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priima prokuroras,...
| |
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Nuomos sutarties samprata. Įmonės samprata. Įmonių nuoma. Įmonių nuomos sutarties sudarymo tvarka. Įmonių nuomos sutarties registravimas. Įmonės nuomos sutarties rekomenduotini rekvizitai. Išvados. Sutartis – labiausiai paplitusi sandorių rūšis. Ji yra teisinių santykių atsiradimo pagrindas. Sudarydamos sutartį, šalys suderina savo priešpriešines valias. Sudarant sutartį būtina atkreipti dėmesį į patį sutarties sudarymo mechanizmą, kokiu būdu pavyksta suderinti priešpriešines valias. Didelių problemų nekyla, kai sutartis sudaroma abiejų šalių akivaizdoje. LR Civilinio kodekso XXIII skyriaus pirmojo skirsnio teisės normos numato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Taigi, šalių valios atspindys popieriuje ne visuomet įmanomas. Vis dėlto nuomos sutartis dažniausiai sudaroma raštu. Tai patikimesnė sutarties sudarymo forma nei žodinė. Įstatymas numato, kad pagal nuomos sutartį viena šalis ( nuomotojas ) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis ( nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi, pagal šį apibrėžimą, galima spręsti, kad ši sutartis yra atlygintinė ( viena šalis kitai už užmokestį perduoda daiktą ). Pagal savo turinį ir kryptingumą nuomos sutartis gali būti priskirta sutartims dėl daikto perdavimo [ 4; 376]. Beje, šiuo metu galiojantis civilinis kodeksas naudoja ne „turto“, o „daikto“ sąvoką, panaikindamas daugelyje teisinių santykių atsirasdavusias problemas sutartyje vartojant sąvoką „turtas“. Nuomos sutartis yra dvišalė – yra dvi sutarties šalys: nuomininkas ir nuomotojas. Kartais nuomos santykiuose atsiranda ir trečioji šalis – subnuomininkas ( šalis, kuri už tam tikrą mokestį nuomos pagrindu laikinam naudojimuisi iš nuomininko gauna turtą, kurį pastarasis yra išsinuomojęs iš nuomotojo).
| |
Institucijos, dalyvaujančios nuteistųjų resocializacijos procese, ir jų funkcijos Lapų skaičius: 27 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Institucijos - vykdančios resocializaciją. Nuteistųjų resocializacija ir resocializacijos problemos. Pataisos namai. Pataisos namų funkcijos. Pataisos namų vykdomos programos. Pataisos inspekcijos. Pataisos inspekciju funkcijos. Pataisos inspekcijų vykdomos programos nuteistiesiems. Tardymo izoliatoriai. Tardymo izoliatorių funkcijos. Institucijos dalyvaujančios resocializacijos vykdyme. Lietuvos darbo birža. Lietuvos darbo biržos funkcijos. Lietuvos darbo biržose vykdomi projektai nuteistiesiems. Lietuvos Caritas. Lietuvos Carito funkcijos. Projektas Kalinių globa ir reintegracija. Savivaldybės. Savivaldybių funkcijos. Išvados ir siūlymai. Bibliografijos sąrašas. Įvadas. Nuteistų asmenų resocializacija - aktuali pastaruoju metu Lietuvos socialinė problema. Ši problema pirmiausia yra spręstina todėl, kad nuteistųjų skaičius Lietuvoje nemažėja. 2011 metais nuteistų asmenų buvo 7817 (2010 metais 7323). Kasmet dalis nuteistųjų atlikę bausmę sugrįžtą į visuomenę, kurioje jie iš naujo turi įsitvirtinti. Remiantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos statistiniais duomenimis, beveik kas trečias asmuo, grįžęs iš įkalinimo įstaigų, nesugebėjęs prisitaikyti visuomenėje pakartotinai nusikalsta ir vėl grįžta į laisvės atėmimo vietas (www. Kalejimudepartamentas. Lt). Dėl to labai svarbi nuteistųjų ir asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, resocializacija. Kad tinkamai resocializuoti asmenį resocializacijos procesas jau turi prasidėti laisvės atėmimo įstaigose. Tokios institucijos pagrindinis tikslas vykdyti nuteistųjų resocializaciją. O esminė tokių institucijų įkalinimo funkcija individo elgesio trasformacija (Žemataitytė I., 2004). Tačiau vien resocializacija vykdoma laisvės atėmimo įstaigose nepadės buvusiems nuteistiesiems normaliai integruotis į visuomenę. Ji turi tęstis ir nuteistiesiems išėję į laisvę, šią funkciją atlieka institucijos, dalyvaujančios nuteistųjų resocializacijos...
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: intelektinė nuosavybė ir jos teisinė apsauga. Intelektinės nuosavybės sąvoka ir reikšmė. 47 tema autorinė teisė. Autorinės teisės sąvoka ir šaltiniai.autorinės teisės dalykas. Autorių teisių subjektai. Bendraautorystė. Autorių teisės. Neturtinės ir turtinės autorių teisės. Autorinės teisės galiojimo laikas. Autorių teisių galiojimo terminas. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Autorių turtinių teisių galiojimui įstatymu nustatyti specialūs terminai. Autorinės sutartys. Autorinės sutarties sąvoka ir rūšys. Autoriaus teisių gynimas. Autorinė kūrinio užsakymo sutartis. Fonogramų gamintojų teisės. Transliuojančiųjų organizacijų teisės. Gretutinių teisių apribojimai. Turtinių teisių perdavimas ir licencijų suteikimas. Autorių ir gretutinių teisių gynimas. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimu laikomi šie veiksmai. Teisių gynimo būdai.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo tikslus, tvarką, ribas ir turinį, vadinamos įrodymų teise. Įrodinėjimas yra svarbiausia baudžiamosios procesinės veiklos dalis, o įrodymų teisė įeina į baudžiamojo proceso teisės normų sistemą. Svarbiausios įrodymų teisės normos yra įtrauktos į bpk 7 skirsnį ,,įrodymai", kuriame išdėstytos bendros įrodinėjimo taisyklės, taikomos visomis baudžiamojo proceso stadijomis. Atskiros įrodinėjimo taisyklės yra išdėstytos kituose bpk1 skirsniuose esančiose procesinės teisės normose (pvz., taisyklės, liečiančios atskirų tardymo veiksmų darymo ir jų rezultatų fiksavimo tvarka). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi kvotos organas, tardytojas ir teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas – savarankiški subjektyviosios pusės požymiai. Motyvas- suvoktos vidinės paskatos, kurios apsprendė nusikaltimo padarymą. Juos reikia būtina įrodyti teisminio nagrinėjimo metu ir jie turi būti nurodyti kaltinamojoje išvadoje ir nuosprendyje.
| |
Įrodinėjimas baudžiamajame procese Lapų skaičius: 15 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Reikšmingiausia baudžiamajame procese – įrodymų samprata. Nuo to kaip apibrėžta įrodymų sąvoka, priklauso proceso dalyvių įrodinėjamoji veikla, nuosprendžių ir kitų procesinių sprendimų bei jų išvadų pagrįstumas. Per visą laikotarpį nuo baudžiamojo proceso kodekso priėmimo 1961 m. Iki šiol įrodymų samprata jokių teorinių ir praktinių problemų nekėlė. Gal tik vienintelę, verčiančią tiek kaltinimą, tiek gynybą, tiek teismą, siekiant procesinių sprendimų pagrįstumo, įrodinėjimo procese remtis ne informacija apie bylos aplinkybes, o konkrečiais faktiniais duomenimis. Tarybinio laikotarpio teismo, tardymo ir prokuratūros procesinėje veikloje nukrypimų būdavo ne dėl to, kad buvo klaidingos pačių įrodymų ar įrodinėjimo sampratos, o dėl to, kad pati procesinė veikla buvo kryptingai orientuota atatinkamai valiai užtikrinti. Įvadas. Reikšmingiausia baudžiamajame procese – įrodymų samprata. Nuo to kaip apibrėžta įrodymų sąvoka, priklauso proceso dalyvių įrodinėjamoji veikla, nuosprendžių ir kitų procesinių sprendimų bei jų išvadų pagrįstumas. Per visą laikotarpį nuo baudžiamojo proceso kodekso priėmimo 1961 m. Iki šiol įrodymų samprata jokių teorinių ir praktinių problemų nekėlė. Gal tik vienintelę, verčiančią tiek kaltinimą, tiek gynybą, tiek teismą, siekiant procesinių sprendimų pagrįstumo, įrodinėjimo procese remtis ne informacija apie bylos aplinkybes, o konkrečiais faktiniais duomenimis. Tarybinio laikotarpio teismo, tardymo ir prokuratūros procesinėje veikloje nukrypimų būdavo ne dėl to, kad buvo klaidingos pačių įrodymų ar įrodinėjimo sampratos, o dėl to, kad pati procesinė veikla buvo kryptingai orientuota atatinkamai valiai užtikrinti. Tisos nustatymas–įrodinėjimo tikslas. Teismas, vygdydamas teisingumą baudžiamosiose bylose, negalėtų įgyvendinti šio uždavinio be tinkamos kvotos, tardymo ir prokuratūros organų veiklos. Nuo savalaikio ir teisėto baudžiamosios bylos iškėlimo bei tinkamo parengtinio tyrimo priklauso ir teismo darbo sėkmė. Įrodymų samprata. Nustatyti byloje įrodinėtinas aplinkybes. Nustatyti tarpinius faktus. Patikrinti kitų įrodymų tikrumą ir išsamumą. Patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Įrodymų įvertinimas. Įrodymų įvertinimas – tai mąstymo procesas, kuris pasibaigia tiesos nustatymu. Tuo įrodymų. Vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus. Įstatymo ir teisinės sąmonės vaidmuo įrodymų įvertinime. Išvados. Įrodymų teorija nagrinėja tiesos baudžiamosiose bylose nustatymo dėsningumus, visų nustatytų faktų ir aplinkybių baudžiamajame procese panaudojimo principus ir normas, reguliuojančias įrodinėjimą. Įrodinėjimas yra svarbi ir sudėtinga baudžiamojo proceso dalis, skirta išspręsti bpk 2 str. Nurodytus baudžiamojo proceso uždavinius.o juk šių uždavinių išsprendimas ir yra įrodinėjimo tikslas.
| |
Įrodinėjimo pareigos ir onus probandi santykis Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Šiandien turime unikalią galimybę, o kartu ir nepapratai sudetingą uždavinį – kurti teisės sistemą.todėl norint sukūrti kuo tobulesnę tiesę, būtina atzižvelgti į daugelį aspektų. Teisė – fenomenas , kurio esmė ir reikšmė neretai iki galo nesuvokiama. Teorijoje sulaužyta daug iečių ieškant teisės apibūdinimo, jos vaidmens aiškinimo. Nėra ypač svarbu kaip tiesė apibrėžiama – kaip valstybės nustatytų privalomų elgesio taisyklių sistema ar kaip valia; kaip absoliuti norma ar kaip psicholiginis reiškinys; kaip priemonė primesti visuomenės valdymą ir suvereno valią gyventojams, - taigi kaip politinis institutas, skiriantis visuomenę ir valstybę, ar kitaip visuomenės savivaldos ir socialinės inžinerijos priemonė, socialinis institutas, vienijantis valstybę ir visuomenę. Svarbu ir kita – pripažinti teisės socialinės funkcijos esminį pasikeitimą: teisė tampa viena iš visuomenės, o drauge ir visos žmonijos santarą užtikrinančių priemonių. Baudžiamoji teisė yra viena labiausiai paplitusių teisės šakų. Ji su kitomis teisės šakomis sudaro bendrą teisės sistemą. Su šios teisės reguliuojamais santykiais kartais mums tenka susidūrti, nepriklausomai nuo to, kokia veikla užsiimame, kokį darbą dyrbame it t.t. Todėl kiekvienas asmuo nebutinai tik būsimas teisininkas, advokatas, ar noratas, turėtų būti susipažinę su civilinės teisės normomis, jos reguliuojamais teisiniais santykiais bei atskirais institutais. Įvadas. Šiandien turime unikalią galimybę, o kartu ir nepapratai sudetingą uždavinį – kurti teisės sistemą.todėl norint sukūrti kuo tobulesnę tiesę, būtina atzižvelgti į daugelį aspektų. Teisė – fenomenas , kurio esmė ir reikšmė neretai iki galo nesuvokiama. Teorijoje sulaužyta daug iečių ieškant teisės apibūdinimo, jos vaidmens aiškinimo. Nėra ypač svarbu kaip tiesė apibrėžiama – kaip valstybės nustatytų privalomų elgesio taisyklių sistema ar kaip valia; kaip absoliuti norma ar kaip psicholiginis reiškinys; kaip priemonė primesti visuomenės valdymą ir suvereno valią gyventojams, - taigi kaip politinis institutas, skiriantis visuomenę ir valstybę, ar kitaip visuomenės savivaldos ir socialinės inžinerijos priemonė, socialinis institutas, vienijantis valstybę ir visuomenę. Svarbu ir kita – pripažinti teisės socialinės funkcijos esminį pasikeitimą: teisė tampa viena iš visuomenės, o drauge ir visos žmonijos santarą užtikrinančių priemonių. Baudžiamoji teisė yra viena labiausiai paplitusių teisės šakų. Ji su kitomis teisės šakomis sudaro bendrą teisės sistemą. Su šios teisės reguliuojamais santykiais kartais mums tenka susidūrti, nepriklausomai nuo to, kokia veikla užsiimame, kokį darbą dyrbame it t.t. Todėl kiekvienas asmuo nebutinai tik būsimas teisininkas, advokatas, ar noratas, turėtų būti susipažinę su civilinės teisės normomis, jos reguliuojamais teisiniais santykiais bei atskirais institutais. Įrodinėjimo pareiga. Įšvados. Galima pasakyti, kad kaltei, kaip vienai is baudžiamojoje byloje įrodinėtinai aplinkybei nustatyti reikia pereiti daug stadiju ir tai nėra taip paprasta,reikia nustatyti daugelį niuansų: būdingi tokie požymiai: jos turinį sudaro psichiniai santykiai, t.y. Visi subjektyvūs (intelektualiniai-valiniai) nusikalstamos veikos elementai, nurodyti baudžiamajame įstatyme. Kaltė visuomet priklauso konkrečiam asmeniui (kaltininkui) ir apibūdina jo padarytą veiką kaip kaltą. Asmens kaltė yra savarankiškas įrodinėjimo dalyko elementas ir negali būti suplakamas su kitais įrodinėjimo dalyko elementais, pvz. Kaltininko sąryšiu su padarytąja veika. Įrodinėtinos kaltės apimtis priklauso nuo.
| |
Įrodymai baudžiamajame procese Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Įrodymų klasifikavimas baudžiamajame procese. Atskirų klasifikacijų analizė. Išvados. Tiriant bet kurią baudžiamąją bylą, neišvengiamas atkūrimas. Nagrinėdamas bylą, konkrečią materialiosios teisės normą teismas turi taikyti jau iki proceso atsiradusiems šalių tarpusavio santykiams. Tinkamam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar iš tikrųjų buvo padarytas nusikaltimas ir pažeisti nukentėjusiojo teisėti interesai ir teisės ir ar dėl to yra kaltas įtariamasis. Visos šios aplinkybės paprastai nėra akivaizdžios, nes įvyko praeityje, ir teisėjas jų nežino ir nematė. Akivaizdžiomis jos tampa vyksta įrodinėjimo procesui, tai yra, kai kurios atsiskleidžia ikiteisminio tyrimo metu, kitos teisminio tyrimo metu. Įrodinėjimo proceso metu siekiant pagrįsti nurodytus faktus, pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Kad būtų lengviau pritaikyti įrodymus ir nuspręsti kokių įrodymų svarba baudžiamajame procese yra didesnė, jie yra skirstomi į grupes – klasifikuojami. Klasifikacijos yra gana įvairios, todėl darbe bus aptartos tik bendriausios ir dažniausiai vartojamos praktikoje įrodymų grupės.
| |
Lapų skaičius: 18 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Įrodymai. Įrodymų sąvoka ir požymiai. Įrodymų klasifikacija. Įrodinėjimas. Įrodinėjimo sąvoka ir subjektai. Įrodinėjimo dalykas, pareiga ir tikslas. Aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo struktūra. Įrodinėjimų priemonės. Išvados. Literatūra. Bylai teisingai išspręsti yra reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais. Įrodymai – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Analizuojant šios definicinės normos turinį, galima išskirti tokius įrodymų požymius:. Tiriant bet kurią civilinę bylą, neišvengiamas atkūrimas. Nagrinėdamas bylą, konkrečią materialiosios teisės normą teismas turi taikyti jau iki proceso atsiradusiems tarpusavio santykiams.
| |
Įrodymų ir įrodinėjimo baudžiamajame procese 2 Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Nekaltumo prezumcijos reikšmė įrodinėjimo procese. Teisės principai konkretinantys teisių ir pareigų vienovę, teisės šakos lygmeniu: tai principai, kurie konkretizuoja teisių ir pareigų vienovę kurios nors vienos teisės šakos sąvokomis (baudžiamosios, civilinės, darbo, šeimos ar kitos). Vienas iš pagrindinių konstitucinių teisingumo principų įtvirtintų lietuvos respublikos konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra nekaltumo prezumpcija, kaip baudžiamosios atsakomybės principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai yra pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, viena iš svarbiausių žmogaus teisių ir laisvių garantijų. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje 6 straipsnio 2 dalyje nekaltumo prezumpcija yra įtvirtinta taip: kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Tai yra vienas iš teisingo baudžiamojo proceso, kurio reikalauja minėtos konvencijos 6str. 1 d., elementų. Priimtame 1998-07-17 jungtinių tautų diplomatinėje atstovybėje įgaliotų atstovų konferencijoje, skirtoje tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimui, tarptautinio baudžiamojo teismo romos statuto 66 str. Taip pat įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Asmuo yra laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas teismo pagal taikytiną teisę. Kaltinamojo kaltę privalo įrodyti prokuroras. Kad priimtų apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamajam, teismas negali turėti jokių pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo kaltės.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
