Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Europos ombudsmeno skyrimas. Europos ombudsmeno kompetencija. Skundo tyrimo eiga. Išvados. Literatūra. Jau ilgą laiką demokratinėse valstybėse yra siekiama garantuoti žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą, užtikrinti, kad viešojo administravimo institucijų pareigūnai nepažeidinėtų piliečių teisių. Į žalą, atsirandančią kaip netinkamo administravimo pasekmę, pirmiausia buvo atkreipta dėmesį Švedijoje. Buvo pastebėta, jog tokie netinkamo administravimo pasireiškimai, kaip piktnaudžiavimas valdžia, biurokratizmas, nesąžiningumas, nekompetencija ir pan. nulemia piliečių nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, ir tuo pačiu skatina teisinio nihilizmo plitimą. Todėl, siekiant išvengti arba bent jau sumažinti neigiamas netinkamo administravimo pasekmes, Švedijoje 1809 m. buvo įkurta ombudsmeno institucija. Vėliau ji pradėjo veikti Suomijoje (1919 m.), Danijoje (1953 m.), Norvegijoje (1962 m.). Per paskutiniuosius dvidešimt metų pasaulyje žmogaus teisių gynėjų – ombudsmenų institucijų – skaičius išaugo nuo 40 iki 320. Tarptautinis Ombudsmenų institutas pasiūlė tokį ombudsmeno instituto apibrėžimą: „Ombudsmenas yra Konstitucijoje ar įstatyme numatyta institucija, vadovaujama nepriklausomo, aukštos kvalifikacijos, atskaitingo parlamentui pareigūno, kuris tiria piliečių skundus dėl valstybės institucijų pareigūnų netinkamų veiksmų arba pradeda tyrimą savo iniciatyva, ir turi įgaliojimus atlikti tyrimą, pateikti rekomendacijas, nurodančias, kaip reikėtų atstatyti pažeistas piliečių teises ar užkirsti kelią jų pažeidimui, bei parengti ataskaitas.“ Daugelyje šalių ombudsmenas vadinamas skirtingais pavadinimais, o jo prasmė kiekvienoje šalyje skirtinga tiek, kiek skiriasi kultūrinė, politinė, ekonominė sistema.
| |
ES samprata ir teisinis subektiskumas Lapų skaičius: 4 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Europos sąjungos samprata ir teisinis subjektiškumas. Es tikslai. Europos sąjungos veikimo sritys, kompetencijos rūšys. Ribotų įgaliojimų principas. Es. Numanomų galių doktrina. Europos sąjungą galėtume įvardinti kaip sudėtingą valstybių vienijimosi įvairiose bendradarbiavimo srityse formą, kokias būtent sritis apima ES aptarsiu vėliau, nagrinėjant ES kompetenciją. ES pobūdį atitiktų sąvoka „valstybių sąjunga“. Europos Sąjunga – tai unikali ekonominė ir politinė 27 Europos šalių partnerystė. (Europos sąjungos valstybės narys yra 27 Europos šalys: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija, Airija, Danija, JK, Graikija, Ispanija, Portugalija, Austrija, Suomija, Švedija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija.) Ši sąjunga susijusi su europiečiams itin rūpimais klausimais – taika, ekonomine ir fizine gerove, saugumu, dalyvaujamąja demokratija, teisingumu ir solidarumu. Svarbiausias ES bruožas – tas, jog jos nariai paaukoja dalį savo suvereniteto, siekdami bendrais ryšiais susietos, neišardomos organizacinės ir politinės sąjungos. Valstybės narės turi perduoti jų aukščiausiajai valdžiai tenkančios kompetencijos tam tikrose numatytose srityse dalį ES, taip ES įgyja įgaliojimus, kuriais remdamasi gali priimti teisės aktus, turinčius valstybėms įstatymų galią ir prioritetą valstybių narių leidžiamiems įstatymams (tiesioginio taikymo).
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: ES teisės viršenybės principas. Tiesioginis es teisės nuostatų taikymas. Direktyvų tiesioginio taikymo specifika. Es teisės tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas. Vien tam tikrų teisių ar pareigų įtvirtinimas teisės aktuose dar nereiškia, kad juos privalu taikyti esant realiems teisiniams santykiams, t.y. Atitinkamoje nacionalinių subjektų veikloje, kurią reglamentuoja konkrečios es teisės aktų nuostatos. Šiuo požiūriu reikšmingas es teisės viršenybės nacionalinės valstybių narių teisės atžvilgiu principas.
| |
Esminio baudžiamojo proceso pažeidimo samprata bei turinys Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Turbūt nėra tokio asmens, kuris šiuolaikinėje visuomenėje nėra susidūręs (tiesiogiai ar girdėjęs iš draugų, visuomenės informavimo priemonių) su teisės pažeidimais. Teisės pažeidimai gali būti įvairūs, liečiantys įvairias teisės šakas (administraciniai, civiliniai (deliktai), baudžiamieji (nusikaltimai) ir kt.), tačiau juos reikia skirti nuo kitų pažeidimų (pvz. Moralės normų pažeidimų). Kadangi šiame darbe pagrinde vadovaujuosi pozityvistinės teisės samprata, tai teisės pažeidimą apibūdinsiu iš šios teisės sampratos pozicijų: “teisės pažeidimas – tai teisei priešinga, kalta asmenų (fizinių ar juridinių) veika, kuria padaroma žala įstatymo saugomoms asmenų teisėms, teisėtiems interesams arba apskritai teisinei tvarkai ”. Taigi teisės pažeidimo atveju yra pažeidžiamas tam tikras teisės aktas turintis juridinę galią. Kaip jau minėjau, pažeisti galima įvairių teisės šakų normas, taip pat ir Baudžiamojo proceso. Kiekvienas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra “nedovanotinas”, nes tuomet gali būti pažeistos asmenų teisės, procesas gali tęstis ilgą laiką ir t.t. Bet koks procesinis pažeidimas daro žalą ne tik tai bylai, bet ir visai teisėsaugos sistemai (mažėja visuomenės pasitikkėjimas teisėsaugos institucijomis, nukentėjusieji dažnai nesikreipia į teisėsaugos institucijas manydami, jog bylos nagrinėjimas užtruks ar nusikaltimą padaręs asmuo nebus nubaustas), tačiau yra išskirta atskira grupė pažeidimų, kurie turi ypač didelę reikšmę baudžiamajame procese. Jie yra įvardinti kaip esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Ši problema Lietuvos baudžiamojo proceso teisės moksle (tiek ir kitų teisės mokslo šakų) nėra išnagrinėta. Galima rasti tam tikrų šios problemos klausimų sprendimų (analizę) kitų teisės problemų analizėje. Todėl ši problema yra gana aktuali ir su ja neretai susiduriama. Pirmojoje šio darbo dalyje atskleisiu esminio baudžiamojo proceso pažeidimo sampratą: sąvoką, turinį, šių pažeidimų pasekmes, tam tikro pažeidimo pripažinimo esminiu tvarką. Antroje darbo dalyje išnagrinėsiu pažeidimus, kurie besąlygiškai pripažįstami esminiais tiek įstatymų, tiek teismų praktikoje, jų ypatumus, turinį, praktinę reikšmę Darbe remiuosi LR įstatymais, jų komentarais, LR teismų praktika, kai kurių autorių darbais.
| |
Europos patentų konvencijos reikšmė Lapų skaičius: 20 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Patentas. Europoje galiojantis patentas. Lietuvos patentų istorija. Europos patentų konvencijos (epk) svarba lietuvai. Europos patentų konvencijos (epk) pralumai ir trūkumai. Europos sąjungoje patentinė apsauga yra brangi. Didelės patentų vertimo ir skelbimo išlaidos. Patentų galiojimo užtikrinimo skirtingose valstybėse narėse skirtumai. Patentų perdavimo, licencijų ir kitų teisių registravimas administraciškai sudėtingas kaip gauti europos patentą. Teismų praktika. Europos teisingumo teismas. Lietuvos aukščiausiasis teismas. Įdomu. Prekės ženklai. Išradimai. Išvados. Literatūros šaltiniai. Šiuolaikinės visuomenės poreikiams patenkinti neužtenka natūralių išteklių, todėl ieškoma naujų rezervų, kurie sukuriami žmogaus intelekto dėka. Panaudojant žmonių turimas žinias ir sugebant jas kūrybiškai pritaikyti yra sukuriamas intelektinis produktas. Kūrėjo teisės į tokį produktą vadinamos intelektine nuosavybe, kuri yra nematerialus turtas. Nematerialus turtas visuomenės procesuose dalyvauja lygiai taip pat, kaip ir materialus turtas, nes galima apskaičiuoti jo vertę, pirkti, parduoti, skolinti už užstatą, perduoti testamentu ir pan. Nematerialus turtas visuomet turi savininką ir, esant tam tikroms sąlygoms, gali tapti turtu ir preke rinkoje. Patentas – dokumentas, (išradimų apsaugos forma) išduotas valstybės įgaliotos patentinės tarnybos ir patvirtinantis jo savininko išskirtines teises tam tikrą laiką ir tam tikroje teritorijoje naudotis patento objektu ir neleisti juo naudotis tretiesiems asmenims be patento savininko leidimo. Patento galiojimą riboja laikas ir teritorija.
| |
Lapų skaičius: 72 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Europos komisijos nariai (komisarai). Generalinis sekretorius. Kitos tarnybos. 7 sprendimų priėmimas komisijoje. 1 organizacinė struktūra. Europa iki paryžiaus sutarties. Paryžiaus ir romos (eeb ir euratom’o) sutartys. Europos komisija. Komisijos pirmininkas. Komisarų kabinetų nariai. Komisijos tarnybos. Generalinis sekretoriatas. Komisijos valdininkai. Valdininkų funkcinės grupės ir rangai. Paaukštinimas tarnyboje. Deleguoti (detached) nacionaliniai ekspertai. Komisijos “komitologijos. Komitetai. Daugianacionalinė komisijos sudėtis. Komisijos personalo charakteristika. Antriniai es teisės aktai. Teisės aktų ruošimo procedūros. Europos parlamentas. Europos parlamento sudėtis. Dviguba parlamentarystė. Parlamentinio darbo patirtis. Europos parlamento būstinė. Parlamentinių reikalų tvarkymas. Parlamento komitetai. Parlamentas ir teisės aktų leidyba. Parlamentas ir es biudžetas. Vykdomosios valdžios priežiūra ir kontrolė. Ministrų taryba (taryba). Nuolatinių atstovų komitetas. Komitetai ir darbinės grupės. Generalinis sekretoriatas. Pirmininkavimas tarybai. Herarchinė struktūra. Sprendimų priėmimo procedūra. Vieningo pritarimo. Vieningo. Kvalifikuotos balsų daugumos. Paprasta balsų dauguma. Europos taryba (viršūnių). Narystė. Europos tarybos susitikimo ruošimas. Audito rūmai. Europos. Teisingumo teismas. Teismo pirmininką. Generaliniai advokatai. Darbo organizavimo procedūra. Preliminarus tyrimas. Žodinė procedūra. Sprendimą. Teismo išlaidas. Pirmos instancijos teismas. Ekonomikos ir socialinis komitetas. Narystė. Organizacinė struktūra. Atliekamos funkcijos. Regionų komitetas. Narystė ir organizacinė struktūra. Europos centrinis bankas. Europos monetarinę. Sistemą. -. Konominė ir valiutų sąjunga. Europos centrinių bankų sistema. Europos centrinis bankas. Europos investicijų bankas.
| |
Europos Sąjungos institucijų administravimas Lapų skaičius: 71 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Kariaujanti europa ir paryžiaus sutartis. Europos komisijos nariai (komisarai). 9 komisijos reformos. 1 organizacinė struktūra. Europos aplinkos agentūra. Europos maisto saugos vadovybė. Europolas. Paryžiaus ir romos sutartys. -. Komisijos pirmininkas. Komisarų kabinetų nariai. Komisijos tarnybos. Generalinis sekretoriatas. Komisijos valdininkai. Valdininkų funkcinės grupės ir rangai. Paaukštinimas tarnyboje. Daugianacionalinė komisijos sudėtis. Komisijos personalo charakteristika. Antriniai es teisės aktai. Komisijos “komitologijos. Komitetai. Teisės aktų ruošimo procedūros. Konsultavimosi procedūra. Bendradarbiavimo procedūra. Bendro sprendimo procedūra. Pritarimo procedūra. Supaprastinta procedūra. Procedūra, skirta teisės aktų įgyvendinimo priemonėms nustatyti. Mokymasis ir kvalifikacija. Naujoji karjeros struktūra. Darbas pagal sutartis. Pagalbinis personalas. Laikinas personalas. Deleguoti (detached) nacionaliniai ekspertai. Europos parlamento politinės partijos. Dviguba parlamentarystė. Parlamentinio darbo patirtis. Europos parlamento būstinė. Parlamentinių reikalų tvarkymas. Parlamento komitetai. Parlamentas ir teisės aktų leidyba. Parlamentas ir es biudžetas. Vykdomosios valdžios priežiūra ir kontrolė. Nuolatinių atstovų komitetas. Komitetai ir darbinės grupės. Generalinis sekretoriatas. Pirmininkavimas tarybai. Herarchinė struktūra. Sprendimų priėmimo procedūra. Vieningo pritarimo. Vieningo. Kvalifikuotos balsų daugumos. Paprasta balsų dauguma. Narystė. Europos tarybos susitikimo ruošimas. Teismo pirmininką. Generaliniai advokatai. Darbo organizavimo procedūra. Preliminarus tyrimas. Žodinė procedūra. Sprendimą. Teismo išlaidas. Pirmos instancijos teismas. Narystė. Organizacinė struktūra. Atliekamos funkcijos. Narystė ir organizacinė struktūra. Europos centrinis bankas. Europos monetarinę. Sistemą. -. Konominė ir valiutų sąjunga. Europos centrinių bankų sistema. Europos centrinis bankas. Europos investicijų bankas.
| |
Europos Sąjungos šalių finansų teisės apžvalga Lapų skaičius: 34 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Finansų teisė. Finansų teisės apibrėžimas, jos klasifikacija. Mokesčių teisės apibrėžimas, klasifikavimas. Biudžeto teisės apibrėžimas, jos struktūra. Muitų teisės apibrėžimas. Lietuvos, lenkijos ir airijos finansų teisės apžvalga. Mokesčių teisės apžvalga. Lietuvos mokesčių teisė. Lenkijos mokesčių teisė. Mokesčių teisė airijoje. Šalių mokesčių teisės palyginimas. Biudžeto teisės apžvalga. Lietuvos biudžeto teisė. Lenkijos biudžeto teisė. Airijos biudžeto teisė. Šalių biudžeto teisės palyginimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Vienas iš nuostabiausių šiuolaikinės valstybės bruožų, ryškai skiriančių ją nuo ankstesniais laikais egzistavusių visuomenės politinių sąjungų - tai glaudus piliečių ryšys su valstybe. Kasdieniniame gyvenime, pasinėrę į daugybę asmeninių rūpesčių ir reikalų, šitą ryšį ne visada ir pastebime. Kiekviena valstybė turi savo pradžią, t.y. tą akimirką nuo kurios ji tapo visų pripažinta valstybe. Negali būti jokios abejonės, kad valstybė yra pagrindinė visų piliečių valdymo organizacija. Valstybėje kiekvienas žmogus tapdamas piliečiu įgyja visas teises dalyvauti valstybės veikloje, jos socialiniame, politiniame ir ekonominiame gyvenime. Aristotelis valstybę apibrėžia kaip piliečių bendrabūvio formą, kurioje piliečiai naudojasi esama politine santvarka ir laikosi įstatymų. Šiame projekte bus aprašoma viena iš svarbiausių viešosios teisės šakų – finansų teisė. Finansų teisė - visuma teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, kylančius kuriant, renkant, kaupiant, paskirstant ir panaudojant įvairių subjektų (pvz., valstybės, savivaldybės) lėšas, kitą finansinę veiklą, taip pat nustatant pinigų ir finansų sistemos pagrindus bei reguliuojant atitinkamus santykius. Finansų teisė gali būti skirstoma į mokesčių, biudžeto, muitų, valiutų bei vertybinių popierių teisės šakas, tačiau svarbiausios yra pirmosios trys, todėl šiame projekte bus apžvelgiamos būtent jos. Tyrimo problema – ES šalių narių finansų teisės panašumai bei skirtumai. Darbo tikslas - palyginti Lietuvos, Lenkijos ir Airijos finansų teisę. Darbo uždaviniai:1. Aprašyti finansų teisę, jos struktūrą bei klasifikavimą; 2. Apžvelgti Lietuvos, Lenkijos ir Airijos mokesčių, biudžeto ir muitų teisę; 3. Palyginti Lietuvos, Lenkijos ir Airijos mokesčių, biudžeto ir muitų teisę bei pateikti išvadas. Darbo struktūra – darbo apimtis XXX puslapiai, projektas susideda iš šių pagrindinių dalių: įvadas; teorinė darbo dalis - kurią sudaro pirmas skyrius į kurį įeina keturių poskyriai. Teorinėje dalyje bus apibrėžiama finansų teisė, jos struktūra, klasifikavimo požymiai, taip pat bus atskirai apibūdinamos atskiros finansų teisės šakos: mokesčių, biudžeto ir muitų teisė; praktinė darbo dalis – ją sudaro antrasis šio rašto darbo skyrius, kuris susideda iš dviejų poskyrių. Šioje dalyje bus apžvelgiama trijų pasirinktų šalių finansų teisė, jų panašumai bei skirtumai; išvados;
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Sudėtis ir posėdžiai. Sprendimų priėmimas. Išvados. Literatūra. Europos Sąjungos Taryba (toliau – Taryba), kartais dar vadinama Ministrų Taryba yra svarbiausia Europos Sąjungos sprendimų priėmimo institucija, kuri sudaryta iš valstybių narių vyriausybių atstovų, kurie savo vyriausybių įgalioti jų vardu prisiimti įsipareigojimus Sąjungoje. Tai Europos Sąjungos valstybių narių atstovaujamoji institucija, kurios nereikėtų painioti su Europos Taryba, kuri yra atskira nuo Europos Sąjungos tarptautinė organizacija, arba Europos Vadovų Taryba – Europos Sąjungos valstybių vadovų susitikimu. Tarybos pirmtakė yra 1951 m. pagal Europos anglių ir plieno bendrijos sutartį įsteigta Ministrų Taryba. Tuo metu daugelis Bendrijos steigėjų tikėjosi, kad Tarybos, kaip tarpvyriausybinės institucijos, vaidmuo sprendimų priėmimo procese laipsniškai mažės, daugiau valdžios galių perleis Europos Komisijai. Vėlesnė įvykių eiga parodė, kad Tarybos galios nuolat buvo didinamos ir tik pastaraisiais metais vis daugiau galių suteikiama Komisijai ir Europos Parlamentui. 1958 m., pradėjus veikti Europos ekonominei bendrijai ir Euratomui, buvo įsteigtos ir šių bendrijų Tarybos ir jos visos trys 1967 m. buvo sujungtos į vieną bendrą Tarybą pagal Europos Bendrijų susijungimo sutartį.
| |
Lapų skaičius: 59 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Es atsiradimas, jos teisinis pagrindas ir tikslai.istorinės prielaidos, sąlygojusios trijų bendrijų-eapb, eeb ir eab susikūrimą. Schumano planas. Eeb įkūrimas. Vidaus rinkos laisvė.pagrindiniai eb vystymosi etapai, jų tarptautinis teisinis subjektyškumas.vieningas europos aktas-steigimo sutarčių revizija.europos sąjungos sutartis. Eb steigimo sutarčių pakeitimai ir papildymai. Es teisinis statusas. Naujos es politikos sritys. Es pilietybė.amsterdamo sutartis. Eb steigimo sutarčių ir mastrichto sutarties pakeitimai ir papildymai. Deklaracijoje dėl sąjungos ateities numatyta, kad 2004 bus sušaukta kita es tarpvyriausybinė konferencija, kuri toliau nagrinės ir spręs es ateities ir institucinės struktūros klausimus. Es institucijų sistema, jos bruožai ir pagrindiniai organai.taryba: sudėtis, pagrindinės funkcijos ir įgaliojimai. Veiklos formos. Nuolatinių atstovų komitetas (coreper). Sprendimų priėmimo procesas. Balsavimo procedūra.europos taryba: sudėtis, veiklos formos. Reikšmė es politikos formavimui.komisija: sudėtis ir skyrimo tvarka. Darbo organizavimas, gen.direktoratai. Kompetencija-sutarčių laikymosi priežiūra, legislatyvinės teisės, administracinės funkcijos.parlamentas: rinkimų tvarka. Kompetencija. Darbo organizavimas. Parlamentinės kontrolės vykdymo būdai. Ombutsmeno institucija.teismas: sudarymas. Reikalavimai teisėjams. Generaliniai advokatai. Pagrindiniai uždaviniai ir kompetencija. Teismo procesas. Pirmos instancijos teismas, įkūrimo priežastys, kompetencija. -išėjimo į pensiją atveju. - kai neatitinka reikalavimų, keliamų teisėjui.audito rūmai:sudėtis. Pagrindinės funkcijos, veiklos formos.kiti organai: ekonominis ir socialinių reikalų komitetas ir regionų komitetas. Europos invensticijų bankas.ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos. Naujos es politikos sritys.bendroji užsienio ir saugumo politika: busp atsiradimo istorija; principai ir veikimas.valstybių bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse: bendradarbiavimo istorija, teisingumo srities sąranga (bendra prieglobsčio ir migracijos politika, europos teisingumo srities kūrimas, kova su nusikaltimais); bendradarbiavimo vidaus reikalų srityje formos. Es teisės sistema ir teisės šaltiniai.europos bendrijų tarptautinės sutartys. Es institucijų veiklos sritys ir formos. Es teisės ir jos valstybių narių nacionalinės teisės santykis.nacionalinės priemonės es teisės pažeidimų atveju. Nacionalinių teismų ir europos teisingumo teismo bendradarbiavimas. Preliminarūs europos teisingumo teismo nutarimai. Vidaus rinkos teisinio reguliavimo pagrindai.laisvo prekių judėjimo esminiai principai. Muitų sąjungos įkūrimas. Tarifinių ir netarifinių kliūčių šalinimas prekyboje tarp valstybių narių. Išimtys laisvam prekių judėjimui.darbuotojų laisvo judėjimo teisės turinys. Išimtys viešosios tvarkos, saugumo bei sveikatos pagrindu bei ryšium su valstybine tarnyba.įsikūrimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas užtikrinimas. Subjektai, kurie naudojasi šiomis laisvėmis ir galimi jų įgyvendinimo būdai. Diskriminavimo draudimas. Profesinės kvalifikacijos pripažinimas.laisvas kapitalo judėjimas. Finansinių paslaugų teikimo laisvės užtikrinimas. Narystė europos sąjungoje. Narystės es kriterijai. 1 asocijuota narystė pagal europos sutartis. Įstojimo į es tvarka: prašymų pateikimas, es institucijų kompetencija priimant naujus narius, derybos procedūros, įstojimo į es dokumentai. Es plėtimosi principai. Lietuva ir europos sąjunga. Lietuvos ir es santykių užmezgimas ir vystymasis: susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo, l-vos prekybos sutartis, derybos dėl europos sutarties, europos sutarties sudarymas. Europos sutarties tikslai ir principai. Sutartimi nustatomi bendradarbiavimo būdai. Pereinamojo laikotarpio išimtys. Institucinis europos sutarties mechanizmas ir jo funkcionavimas. Nacionalinės struktūros integruojantis į es. Acquis communautaire perėmimas. Einaudi. Valstybių. (. 1949m. ). 1952m. (. ). 1958m. Steigimo. Sutartį. Eur. Atominės energetikos b-jos steigimo sutartį. Įkūrė 6 europos valstybės: belgija, italija, liuksemburgas, olandija, prancūzija, vokietija. Teismas. 1957m. Romoje. 1970m. 3 etapai. Eps. Airija, austrija, belgija, italija, ispanija, liuksemburgas, olandija, prancūzija, portugalija, suomija, vokietija. Dėl europos komisijos sudėties ir dydžio. Dėl balsų skaičiaus perskirstymo ministrų taryboje. Nustatytas naujas ep narių skaičius. Reformuota teisingumo teismo veikla. Dėl kvalifikuotos balsų daugumos praplėtimo. Patikslintos amsterdamo sutarties nuostatos dėl glaudesnio bendradarbiavimo. Papildytas es sutarties straipsnis dėl es pagrindinių principų laikymosi-. Numatyta, kad bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikos srityje apims visus su saugumu susijusius klausimus, kurie gali sietis ir su bendra gynyba. Teisingumo ir vidaus reikalų srityse bus institucionalizuotas bendradarbiavimas tarp prokuratūros organų-. Paskelbta es pagrindinių teisių chartija. 6 mėnesius. Troikos sistemos įdiegimas. Darbotvarkės planavimas. Įvairios praktinės priemonės. Bendradarbiavimo procedūra. Bendro sprendimo priėmimo procedūra. Pritariamoji nuomonė. Paties teismo ir pirmosios instancijos teismo. Teisingumo teismą sudaro teisėjai, generaliniai advokatai ir sekretorius. 15 teisėjų. 6 metų. 3 metų. Kas 3 metai, vieną kartą pakeičiant 8, kitą kartą 7 teisėjus. Gali atsistatydinti. Mirties atveju. 8 generaliniai advokatai ir sekretorius. 6 metams. Keturios stadijos. Bendra pozicija. Bendras veikimas. Apribojimai. Teisės aktų leidimo procedūros. Biudžetas. Bendra pozicija. Bendras veikimas.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
