Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 8 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Socialinės apsaugos sistema. Socialinis draudimas. Migruojančių asmenų socialinis draudimas. Valstybino socialinio draudimo sistemos vystymosi istorija. Lietuvos socialinės apsaugos institucijų struktūra ir teisės aktų sistema.). Socialinio draudimo valdymo sistemą. Socialinio draudimo sistemos dalyviai. Socialinę apsaugą reglamentuojantys pagrindiniai teisės aktai. Valstybinio socialinio draudimo paskirtis ir funkcijos. Valstybinis socialinis draudimas. Socialinio draudimo rūšys. Bismarko ir beveridžo sistemos, jų įtaka lietuvai. Bismarko sistemos įtaka lietuvai. Modelio bruožai. Pasirinkimas grindžiamas. Pagrindiniai pensijų finansavimo būdai. Pakopos. 2003 m. Kaupiamosios pensijų sistemos reforma. Kaupiamųjų pensijų sistemos reforma. Kodėl pradėta pensijų reforma? Kas gali dalyvauti naujoje kaupimo sistemoje? Lietuvos sveikatos socialinio draudimo valdymas. Trišalės komisijos. Socialinės rizikos samprata ir rūšys. Soc. Saugos sitemos es valstybėse. Atviro koordinavimo metodas. Pagrindinis uždavinys. Principus. Struktūrą. Socialinė parama.
| |
Lapų skaičius: 25 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Socialinės apsaugos teisė (j. Masiulevičius) 20 soc apsaugos teisės samprata. Socialinis draudimas. Socialinė parama arba rūpyba, šalpa. Teisės šakos dalykas, metodas bei skirtumai nuo kitų teisės šakų. Soc apsaugos ištakos. Soc apsaugos teisės formos ir rūšys. Socialinė apsauga vykdoma iš valstybės arba savaldybės biudžeto lėšų. Socialinės apsaugos funkcijos, teisės šaltiniai ir soc apsaugos teisiniai santykiai. Soc apsaugos teisės šaltiniai. Socialinės apsaugos teisiniai santykiai ir asmenų teisių realizacija. Pensijos. Pensiją sudaro pagrindinė + papildoma= pagrindinė +0,005*kd. Netekto darbingumo pensijos. Našlių ir našlaičių pensijos. Valstybinės pensijos. Socialinio draudimo pašalpų išmokų ir kompensijų. Soc apsaugos išmokos, kurios nėra siejamos su valst soc draudimu ir mokamos iš valst ar savivald biudžetų. Dalyką sudaro visuma vuisuomeninių santykių, reguliuojuamų tos teisės šakos normų ir tuos santykius bandome. Metodas. Išmokos, kurios yra suteikiamos pagal neleimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymą.
| |
Socialinės normos ir jų klasifikacija Lapų skaičius: 11 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Socialinės normos sąvoka. Socialinių normų klasifikacija. Teisės normų ir moralės normų santykis. Teisės normų ir papročių normų santykis. Teisės normų ir korporacijų normų santykis. Techninių ir socialiniu normų santykis. Išvados. Literatūra. Darbo tikslas: aptarti socialines normas ir ju klasifikaciją palyginamuoju aspektu. Uždaviniai. Apibrėžti socialinės normos sąvoką. Išsiaiškinti socialinių normų klasifikaciją, palyginti teisės normas su neteisinėmis (moralės, papročių, korporacijų) normomis. Aptarti techninių ir socialiniu normų santykį. Metodai: mokslinės literatūros analizė.
| |
Socialiniai aspektai jungtinių tautų vaiko teisių konvencijoje Lapų skaičius: 12 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje apibrėžtos vaiko teisės, turinčios išskirtinę reikšmę jauno žmogaus socialinės raidos procesui: teisė gyventi, teisė mokytis ir teisė būti saugiam. Svarbi ir vaiko teisė į sveikatą, sveiką aplinką ir tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaikų teisių apsauga yra sudėtinė visos žmogaus teisių sistemos dalis. Vaikų ir jaunimo teisės įtvirtintos tiek specialiai tam skirtais tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, tiek ir civiliniais, baudžiamaisiais, darbo, socialinės apsaugos ir kitais įstatymais. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija – pagrindinis tarptautinis vaiko teises reglamentuojantis dokumentas. 1992 m. sausio 5 d. Lietuva prisijungė prie 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo. Prisijungdama prie Konvencijos, Lietuva įsipareigojo pasaulio bendruomenei imtis visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių vaiko teisėms įgyvendinti, gerbti ir garantuoti visas Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui. Respublikos įstatymai pradėti derinti atsižvelgiant į numatytas Konvencijoje nuostatas. Vaikai turi daugumą teisių, kurios priskiriamos visiems žmonėms, tačiau yra ir kai kurios išskirtinės teisės, o dalis visuotinių teisių, priskirtų vaikams, įgauna papildomus aspektus. Konvencijoje numatyta beveik 50 vaiko teisių. Svarbiausios iš jų, kurios turi išskirtinę reikšmę jauno žmogaus socialinės raidos procesui: teisė gyventi, teisė mokytis, teisė į gerbūvį, teisė būti saugiam. Svarbi yra ir vaiko teisė į sveikatą, sveiką aplinką ir tinkamą sveikatos priežiūrą. Šioje Konvencijoje vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau (JTVTK 1 straipsnis). Valstybės dalyvės įsipareigoja tinkamais ir veiksmingais būdais plačiai informuoti apie Konvencijos principus ir nuostatas tiek suaugusiuosius, tiek vaikus (JTVTK 42 straipsnis).
| |
Lapų skaičius: 103 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Socialinio aprūpinimo samprata. Socialinio aprūpinimo, socialinės saugos ir socialinės rūpybos sąvokų panašumai ir skirtumai. Socialinio aprūpinimo teisės reguliavimo dalykas. Socialinio aprūpinimo teisės ir gretutinių teisės šakų (CT, DT, FinT, ŠT ir medicininės) sąveika, reguliavimo santykių panašumai ir skirtumai. Socialinio aprūpinimo teisės metodų ypatybės. Socialinio aprūpinimo teisės ištakos. Socialinio aprūpinimo dviejų būdų istorinės ištakos ir jų atspindėjimas Lietuvos Respublikos Socialinio aprūpinimo teisėje. Socialinio aprūpinimo formos. Socialinio aprūpinimo rūšys. Socialinio draudimo samprata. Valstybinio socialinio draudimo rūšys. Sveikatos draudimas. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. SAT funkcijos, jų reikšmė ir klasifikacija. SAT šaltinių teisinė prigimtis. SA teisiniai santykiai. Juridiniai faktai soc. Aprūpinimo teisėje. Pensijos sąvoka ir rūšys. Valstybinio socialinio draudimo pensijos. Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos sąvoka ir išmokėjimo sąlygos. Socialinio draudimo senatvės pensijos pagrindinė ir papildoma dalys. Senatvės pensijos. Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimas pensininkams, turintiems draudžiamųjų pajamų. Invalidumo pensijos. Invalidumo grupės. Valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos apskaičiavimas ir dydis. Našlių ir našlaičių pensijos sąvoka. Asmenys, turintys teisę gauti našlių pensiją. Našlaičių teisinės garantijos aprūpinant juos pensijomis. Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo terminai ir kilusių ginčų sprendimo ypatybės. Pareigūnų aprūpinimo valstybinėm pensijom ypatumai. Šalpos (socialinės) pensijos. Mokslininkų pensijos. Nukentėjusiųjų asmenų pensijos. Prezidento valstybinė pensija. I ir II laipsnio valstybinės pensijos. Pensijinio aprūpinimo 1991-2001 metų reformavimo ypatybės. Socialinio aprūpinimo sąvoka. Socialinio aprūpinimo pašalpų klasifikacija. Pašalpos, mokamos iš socialinio draudimo lėšų. Pašalpos, mokamos iš valstybės biudžeto. Ligos...
| |
Lapų skaičius: 58 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Bendrosios sociologijos tikslai. Bendrosios sociologijos ištakos. TS mokslo susiformavimo priežastys. TS mokslo pradžia. Sociologinis požiūris. Analizės lygiai. mikroanalizė; apima asmenis ir mažas grupes. makroanalizė; apima stambias grupes, visą visuomenę, ryšius tarp tautų, korporacijų. Į kiekvieną problemą galima pažvelgti abiem lygiais. Iš bendrosios sociologijos perimtas ir šių 4 lygių išskyrimas: Tarpasmeninis lygis; socialiniai ryšiai tarp 2 ar daugiau asmenų nepriklauso nuo jų santykių tamprumo ir kokybės. Pagrindinis tikslas nustatyti tokių santykių tipus, kurių nustatymas būtinas teisinio reguliavimo metodo ir būdo (administracinio ar civilinio) parinkimui. Grupės lygis; tai aukštesnio, labiau apibendrinto lygio analizė. Grupė tai žmonės, kuriuos suartina bendri interesai arba bendra priklausomybė, o jų santykiai ir lūkesčiai juos skiria nuo kitų grupių. Įvairių grupių klasifikacijų: tvirtos ir trumpalaikės, organizuotos ir nestabilios. Panašių interesų žmonės gali sudaryti socialines kategorijas arba statistines visumas. Socialinė kategorija gali peraugti į socialinę grupę (pensijinio amžiaus žmonės soc. Kategorija, pensininkų draugija soc. Grupė). Grupės ir kategorijos reikalauja skirtingo reguliavimo mechanizmo. Kategorijai bendrasis, grupei specialusis reguliavimas. Visuomeninis lygis. Gali būti analizuojama kaip didelė grupė išplėsta grupės samprata. Šio lygio analize stengiamasi nustatyti visaapimančius dėsningumus, jei pastebime visuomenės konfliktus, tai šiuo analizės būdu bandome nustatyti, kas už jų slypi. Visuomenės lygiui priklauso religija, tradicijos. Visuomenės klasifikuojamos įvairiai, gali būti skirstomos į: 1)šeimynines visuomenės, kur šeima yra pagrindinė grupė, gaminanti prekes, atliekanti religines apeigas ir atsakanti už savo narių elgesį. Šeimos nario ir šeimos interesai neatskirti; 2)individualistines asmens interesai svarbesni už šeimyninius, tradicinius. Pasaulinis lygis. TS plačiąja ir siaurąja..
| |
Specialistas (SBPK ir NBPK analizė) Lapų skaičius: 3 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Specialistas. “specialisto” sąvoka. Specialisto dalyvavimas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Specialisto išvada. Specialisto dalyvavimas teismo posėdyje. Šaukiamo specialisto neatvykimo atlikti tardymo veiksmus ar dalyvauti teismo posėdyje pasekmės. Specialisto nušalinimas. “specialisto” sąvoka. Pagal senąjį baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – sbpk), “specialistas” reiškia asmenį, turintį specialių žinių ir įgūdžių, pakviestą dalyvauti byloje, kad kodekso nustatyta tvarka padėtų surasti, įtvirtinti bei paimti įrodymus ir duotų paaiškinimus arba išvadą specialiais klausimais (sbpk 25 str.). Naujajame baudžiamojo proceso kodekse (toliau – nbpk) specialisto sąvokos apibrėžimas yra kiek pakitęs: pažymima, kad specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam yra pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais (nbpk 8 str.). Nbpk dėmesys kreiptinas į tai, kad specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo (nbpk 8 str.).
| |
Specialisto ir eksperto dalyvavimas pirmosios instancijos teisme Lapų skaičius: 71 Tipas: Diplominis Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Eksperto dalyvavimas pirmosios instancijos teisme. Eksperto statusas baudžiamajame procese. Eksperto dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime. Ekspertizės atlikimas teisme ir eksperto apklausa. Procesiniai eksperto dalyvavimo teisme ypatumai pagal užsienio valstybių įstatymus. Specialisto dalyvavimas pirmosios instancijos teisme. Specialisto statusas baudžiamajame procese. Specialisto dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime. Teismo pavedimų specialistui vykdymas ir specialisto apklausa. Išvados. Santrauka. Summary. Magistro darbo šaltinių sąrašas. Įžanga Pagal nekaltumo prezumpcijos principą, asmuo už padarytą nusikalstamą veiką gali būti nubaustas kriminaline bausme tik įrodymų pagalba nustačius jo kaltę (LR Konstitucijos 31 str. 1 d. ). Įrodomoji informacija baudžiamojoje byloje gali būti renkajma atliekant LR baudžiamojo proceso kodekse (toliau nurodytus proceso veiksmus, t. Y. Liudytojų, nukentėjusiojo ir įtariamojo (kaltinamojo) apklausą, įvykio vietos apžiūrą, parodymų patikrinimą vietoje, parodymą atpažinti ir kitais teisėtais veiksmais. Kuomet renkant bylai reikšmingus duomenis prireikia specialių žinių iš mokslo, meno, verslo ar kitų gyvenimo sričių, bylą tiriantys pareigūnai neišvengiamai turi kreiptis pagalbos į šiose srityse kompetentingus asmenis specialistus ar ekspertus. Jeigu byloje reikia atlikti objektų (pavyzdžiui, įvykio vietos) tyrimą, taip pat gauti paaiškinimus tiriant bylą tada yra kviečiamas specialistas. Jei reikia atlikti sudėtingus mokslinius tyrimus, kuriuos gali atlikti tik ypatingai kvalifikuoti asmenys (ekspertai), byloje skiriama ekspertizė. Be to, įrodymais pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį gauti duomenys laikomi, tik jeigu tokiais juos pripažįsta teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. Bet kuri įrodomoji medžiaga (įskaitant ekspertizės aktą ir specialisto išvadą) tik šioje stadijoje įgauna įrodymo baudžiamojoje byloje statusą. 2003 metų gegužės 1...
| |
Lapų skaičius: 28 Tipas: Tyrimas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. LR specialiųjų tyrimų tarnybos įkūrimas ir jos. Veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Specialiųjų tyrimų tarnybos istorija. Specialiųjų tyrimų tarnybos teisės aktų analizė. LR specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos analizė. Specialiųjų tyrimų tarnybos ataskaitų analizė. Specialiųjų tyrimų tarnybos planavimo dokumentų analizė. Specialiųjų tyrimų tarnybos tarptautinis bendradarbiavimas. LR specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos vertinimas. Valstybės institucijų vertinimas. Ekspertinė Lietuvos gyventojų nuomonė apie specialiųjų tyrimų tarnybą. Išvados. Literatūra. Priedai. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie Specialiųjų tyrimų tarnybą. Trumpai pristatysime šią instituciją, jos veiklos kryptis bei kaip yra vertinamas šios teisėsaugos institucijos darbas. Darbo tikslas: aptarti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir jos veiklą, darbo uždaviniuose nurodytais aspektais. Darbo uždaviniai: 1. Aprašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos įkūrimą ir jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. 2. Išanalizuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ataskaitos ir planavimų dokumentus. 3. Pristatyti vienos iš teisėsaugos institucijų viešosios Lietuvos gyventojų nuomonės apklausų rezultatus.
| |
Specialybės įgūdžių lavinimo praktika Lapų skaičius: 10 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Bendroji praktikos dalis. Teisėsaugos institucija, kurioje atlikau praktika. Įstatymai ir norminiai teisės aktai reglamentuojantys teisėsaugos institucijos darbą. Teisėsaugos institucijos darbuotojų pareiginių instrukcijų ypatumai. Teisėsaugos institucijos vidaus aktai reglamentuojantys vidaus darbo tvarką. Praktikos metu teisėsaugos institucijoje atlikti darbai. Indidualioji praktikos dalis. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. Tikslai: 1. Susipažinti su institucijos struktūra, pavaldumu,veikla. 2. Išsiaiškinti darbuotojų pareigines instrukcijas. 3. Išsiaiškinti darbuotojų darbą ir atsakomybę reglamentuojančius dokumentus. Uždaviniai: • Pristatyti teisėsaugos instituciją, kurioje atlikta praktika. • Išsiaiškinti teisės norminius aktus (įstatymus, poįstatyminius aktus) reglamentuojančius teisėsaugos institucijos veiklą. • Atskleisti teisėsaugos institucijos darbuotojų pareiginių instrukcijų ypatumus. • Išvardinti teisėsaugos institucijos vidinius aktus, reglamentuojančius vidaus darbo tvarką. • Išvardinti praktikos metu teisėsaugos institucijoje atliktus darbus. Metodai: Rašant darbą taikomi dokumentų analizės, lyginamasis bei kiti metodai. Metodų pasirinkimą lėmė darbo specifika bei duomenų prieinamumo galimybės. Skyrybų centras - tai įmonė, kuri parengia visus procesinius dokumentus reikalingus skyrybų atveju, turto padalinimo, išlaikymo priteisimo atveju ir kt. ,,Skyrybų centro‘‘ advokatai specializuojasi būtent skyrybų srityje. Centras turi 6 metų darbo patirtį ir per juos pirmasis pradėjo propaguoti greitas ir pigias skyrybas. Kreiptis į ,,Skyrybų centrą‘‘ galima norint nutraukti santuoką, padalyti turtą, prisiteisti vaikams išlaikymą, jį padidinti arba sumažinti, norint vaikų išlaikymą ar jo skolą prisiteisti turtu, norint, kad sutuoktiniui ir vaikams iki jų pilnametystės būtų leista gyventi sutuoktinio bute, norint prisiteisti išlaikymą pilnamečiui vaikui, kuris yra moksleivis ar studentas, norint nustatyti ar nuginčyti vaiko tėvystę. ,,Skyrybų centras‘‘ taip pat padeda išieškoti skolą ar žalą teisminiu ir neteisminiu būdu, paruošia reikiamus procesinius dokumentus, atstovauja teismuose ir kitose institucijose. „Skyrybų centro“ advokatai įvertins asmens galimybes byloje, parinks tinkamus įrodymus. ,,Skyrybų centre‘‘ dirba skyrybų advokatai ir kiti specialistai (detektyvai, gydytojai psichologai, ekonomistai, turto vertintojai), turintys didelę patirtį skyrybų bylose. Ypatingai sunkioms byloms :Skyrybų centras“ suteikia kreditus. ,,Skyrybų centro‘‘ filialų yra devyniuose Lietuvos miestuose.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
