Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Teisės normų kolizijos ir jų sprendimo taisyklės Lapų skaičius: 59 Tipas: Diplominis Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Teisės normų kolizijos. Kolizijos sąvoka (požymiai). Kolizijos ir konkurencijos atribojimas. Svarbiausios kolizijų atsiradimo priežastys. Teisės normų kolizijų sprendimo taisyklės. Hierarchijos taisyklė. Chronologinė taisyklė. Specialios normos pirmumo taisyklė. Vėlesnė bendroji norma nepanaikina ankstesnės specialiosios normos. Esant kelių precedentų kolizijai, pirmenybė teikiama paskutiniam. Autoritetingiausios nuomonės taisyklė. Kolizinių normų rūšys. Kolizinių taisyklių taikymas skirtingose tesės šakose. Kolizinių taisyklių taikymas civilinėje teisėje. Kolizinių taisyklių taikymas baudžiamojoje teisėje. Kolizinių taisyklių taikymas tarptautinėje privatinėje teisėje. Teisės normų ir konstitucinės teisės normų (nuostatų) kolizijos. Išvados. Santrauka. Summary. Literatūros sąrašas. Į ž a n g a. Lietuvos respublikos konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad lietuva šį aktą. Priėmė, siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Tai reiškia, kad mūsų valstybėje turi viešpatauti teisė. Teisė lyginama (siejama. Tapatinama) su teisingumu ir su viskuo, kas visuomenėje suprantama kaip gėris, darna. Kompromisas ir harmonija. Efektyvios teisės poreikis reikalauja visuomeninius santykius bei procesus. Reguliuoti taip, kad šis reguliavimas maksimaliai atitiktų tautos mentalitetą, nacionalinio. Gyvenimo būdo bruožus ir leistų pasiekti priešingų interesų suderinimą mažiausiai. Skausmingomis priemonėmis. Šis poreikis skatina ieškoti teisės esmės ir efektyvių.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Kontrolinis darbas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Teisės atsiradimas. Teisės šaltiniai. Teisę formuojantys veiksniai. Teisės sąvoka. Objektyvioji ir subjektyvioji teisė. Teisės paskirtis. Naudota literatūra. Pozityvioji teisė nuo savo atsiradimo nuėjo sudėtingą istorinės raidos kelią. Teisė, būdama objektyvus institucinis darinys, kartu yra ir visuomenės dvasinio gyvenimo reiškinys. Ji apima žmonių elgesio kriterijus ir samprotavimus apie vertybes ir kultūros laimėjimus, humanizmo idealus, moralės kriterijus, prigimtinės teisės reikalavimus ir žmogaus teises. Teisė, daugiausia grindžiama kitomis organizacinėmis norminėmis formomis – morale, visuomeninių susivienijimų normomis ir įstatymų normomis. Tačiau yra teisių, tiesiogiai išplaukiančių iš socialinio gyvenimo ir nepriklausomų nuo kurių nors norminių formų. Jos išreiškia natūralų žmonių gyvenimą. Palyginti su jomis, pozityvioji teisė sukuriama žmonių, įtvirtinta rašytinėmis normomis ir yra norminiuose aktuose.
| |
Teisės pažiedimas ir nusikaltimas. Bausmės skyrimo ir vykdymo filosofiniai aspektai. Lapų skaičius: 9 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės pažiedimas ir nusikaltimas. Bausmės skyrimo ir vykdymo filosofiniai aspektai. 1. Berman. Teisė ir revoliucija. Šv. Anzelmo išpirkimo doktrina. Anzelmo išpirkimo koncepcijos teisiniai padariniai. Vakarų baudžiamosios teisės teologinės ištakos. Baudžiamoji kanonų teisė. 2. Dicey. “Konstitucinės teisės studijų įvadas”. Teisė į asmens laisvę. Atlyginimas už suėmimą. Habeas corpus įsakymas. Habeas corpus akto veikimo laikinas sustabdymas. Amnestijos aktas. Savigynos teisė. Pirmoji teorija. Antroji teorija. Pasikėsinimas, bendrininkai, nebaustinumas. Bausmių švelnumas. Mirties bausmė. Bausmių teorijos. 5. Hėgelis. “Teisės filosofija”.
| |
Lapų skaičius: 36 Tipas: Diplominis Darbe esantys žodžiai: Daktaro disertacijos santrauka. Doktorantūros studijų komitetas. Skiriu tėvams. Ir objektas. Disertacijos struktūra ir turinio santrauka. Individo elgesys ir socialinis reguliavimas. Socialinis reguliavimas ir teisė. Nevalstybinės teisės apraiškos ir jų sąveika su valstybės teise. Teisinio pliuralizmo ir teisinės monopolijos efektyvumas. Teisinis pliuralizmas ir teisingumas. Disertacijos išvados. Socialinis reguliavimas susikuria dėl socialinių normų naudingumo individams iš decentralizuotos individų veiklos. Socialinėms normoms atsirasti svarbią reikšmę turi individų nauda ne tik konkrečiu atveju, bet ir ateityje. Net tuomet, kai atskiri individai yra linkę nepaklusti socialinėms normoms, visiems individams naudingą socialinį reguliavimą garantuoja decentralizuotas grupinės atrankos mechanizmo veikimas. Teisė sąsaja su valstybe (prievartos monopolija) yra nebūtina. Teisinis pliuralizmas yra neišvengiamas teisinės tvarkos bruožas. Teisinio pliuralizmo aplinkoje prievartos yra mažiau nei teisinės monopolijos aplinkoje. Netgi dominuojant valstybės teisei, visuomenėje egzistuoja teisinis pliuralizmas. Nevalstybinė teisė kyla spontaniškai arba iš savanoriškų organizacijų. Visuomenėje veikia ir yra svarbios teisės sistemos, nesubordinuotos valstybei. Nevalstybinė teisė ir valstybės teisė yra atskiros teisės sistemos, tačiau daro įtaką viena kitai. Individų tikslams pasiekti teisinis pliuralizmas yra efektyvesnis nei teisinė monopolija. Teisės normos teisinio pliuralizmo sąlygomis labiau nei teisinės monopolijos sąlygomis atitinka subjektyvų teisingumo supratimą (individų vertybes). Autoriaus mokslinės publikacijos ir pranešimai darbo tema. Publikacijos prestižiniuose mokslo leidiniuose. Kitos svarbesnės publikacijos darbo tema. Pranešimai mokslinėse konferencijose darbo tema. Legal pluralism. Summary of Doctoral...
| |
Lapų skaičius: 20 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisės principo samprata. Teisės principo formavimosi procesas. Teisės principų rūšys. Bendrieji teisės principai. Šakiniai teisės principai. Tarpšakiniai teisės principai. Teisės institutų teisės principai. Teisės principų taikymo taisyklės. Praktinė teisės principų reikšmė. Išvados. Literatūros sąrašas. Bet kokio dalyko studijos visuomet prasideda to dalyko esmės atskleidimu. Taip pat ir teisės studijos prasideda mokslais, atskleidžiančiais bendrąją teisės esmę. Toks teisės mokslo dalykas yra ir teisės teorija, suteikianti pirmakursiui teisės mokslo žinių pagrindus. Renkantis teisės teorijos rašto darbą pirmiausia buvo svarbu išsiaiškinti dalyko objektą. Kadangi teisės teorija nagrinėja teisinius faktus, normas, jų struktūrą, principus, atsakomybės rūšis, „[.] teisę ir valstybę iš pradžių kaip žmonių viešpatavimo, o vėliau kaip tarpusavio bendradarbiavimo ir gyvenimo santarvėje priemones“.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Teisės principų samprata: sąvokų konceptualizavimas. Teisės principų ir teisės normų panašumai ir skirtumai. Teisės principų klasifikacija. Pagrindiniai bendrieji teisės principai. Teisingumas. Sąžiningumas. Protingumas. Teisės principų reikšmė. Įšvados. Literatūra. Norint gerai išmanyti šiuolaikinę teisę, pirmiausia svarbu pažinti ir suprasti ant ko ji yra pastatyta. Todėl būtina susipažinti su teisės principais, kurie yra teisės sistemos pamatas, idėjos, kuriomis vystoma ir kuriama teisė. Teisės principų supratimas leidžia geriau vertinti ir susipažinti su teise, o jų analizė padeda suvokti teisės normas. Vadovaujantis teisiniais principais galima užpildyti teisinėje sistemoje esančias spragas, todėl ši tema yra pakankamai aktuali ne tik esamam ir busimam teisininkui, bet ir didžiajai daliai mūsų visuomenės. Rašto darbo tikslas yra, remiantis literatūra išanalizuoti ir aptarti teisės principus ir jų svarbą. Siekiant įgyvendinti tikslą, buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisės principų sampratą, bei aptarti teisės principų ir teisinės normos skirtumus ir panašumus; 2. Aptarti teisės principų klasifikaciją; 3. Išanalizuoti bendruosius teisės principus: teisingumą, sąžiningumą, protingumą; 4. Aptarti teisės principų reikšmę. 1. TEISĖS PRINCIPŲ SAMPRATA: SĄVOKŲ KONCEPTUALIZAVIMAS Norint geriau suprasti ir tinkamai išanalizuoti teisės principus, visų pirma būtina susipažinti su pačia teisės principų sąvoka. Literatūroje galima dažnai susidurti su tokiais terminais kaip norma arba nuostata, kurie vartojami kaip teisės principų sinonimai. Remiantis analizuota literatūra, galima teigti, kad toks savokų naudojimas nėra tikslus. Nuostata lietuvių kalbos žodyne apibūdinama kaip susidaręs nusistatymas vienodomis aplinkybėmis elgtis vienodai ar panašiai. Tuo tarpu teisės principai apibūdinami kaip kurios nors teorijos, mokslinės sistemos, politikos ir kt. pagrindas arba pradmuo. Taigi analizuojant šių dviejų sampratų skirtumus galima teigti, kad nuostata yra abstraktesnė sąvoka, kuri yra labiau orientuota į individo ar visuomenės elgesį, šiuo atveju apibūdina teisę kaip socialinį reiškinį, tuo tarpu principas apibrėžia tam tikrą tvarką. Taigi, jei remtumėmes literatūra, tai teisės nuostatos turėtų būti vertinamos kaip aiškinimo objektas, kurio rezultatas – teisės principai. Svarbus kriterijus yra ir tekstas, kuris skiria nuostatas nuo principų. Teisės principus racionaliau būtų vadinti pamatiniais teisės dėsniais, nes teisės principas iš esmės yra visos teisės, ant kurios pastatyta visuomenė, pamatas. Apibendrinant galima teigti, kad teisės normos kyla iš teisės principų ir yra būtent jais grindžiamos. 1.1 Teisės principų ir teisės normų panašumai ir skirtumai Norint toliau nagrinėti teisės principus būtina aptarti teisės principų ir normų, požymius, kad būtų galima galutinai padaryti išvadą, kuo šios sąvokos skiriasi ir kodėl nederėtų, ju laikyti sinonimais. Panašumai: 1. Visuomenė negali egzistuoti be teisės, todėl teisė yra visuomeninis reiškinys. Taigi, teisės principai ir normos yra socialinio pobūdžio elgesio standartai ir šiuo požiūri jie nesiskiria. 2. Abu nagrinėjami reiškiniai yra tam tikri elgesio modeliai, kurie nurodo kaip vienaip ar kitaip reikia elgtis. Todėl remiantis šiuo požiūriu, galima teigti, kad teisės principai ir normos yra elgesio standartai, bet ne pats faktinis elgesys. Taigi, jie yra norminio pobūdžio. 3. Teisės principai ir normos visuotinai privalomi. Kitaip tariant, visuomenės moralinis įsipareigojimas, valstybės prievarta, formalūs teisėkūros reikalavimai teisės principus ir normas padaro privalomais. 4. teisės principai ir normos – bendrojo pobūdžio standartai, o bendrumas yra būtinas teisės požymis, nes teisė visos visuomenės reiškinys. Nors jei remtumėmės A. Vaišvila, tai nuostatos, kurios yra išreikštos teisės tekstuose gali būti ir individualios. 5. Teisės principai ir normos – tai organiška sąsaja. Jei teisės normos ir principai tarpusavyje susiję, jie papildo vienas kitą, bei garantuoja vienas kito egzistavimą. 6. Teisės normos ir principai visada yra vieši, nes teisė negali būti slapta, ji turi būti visiems prieinama, nors tai negarantuoja jos aiškumo.
| |
Lapų skaičius: 26 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Teisės principų samprata. Teisės principų rūšys. Bendrieji teisės principai. Tarpšakiniai teisės principai. Šakiniai teisės principai. Teisės institutų principai. Specifiniai teisės principai. Administracinės teisės principai. Baudžiamosios teisės principai. Civilinės teisės principai. Konstitucinės teisės principai. Tarptautinės tiesės principai. Išvados. Teisės principai yra būtent tas atsvaros taškas, nuo kurio prasideda teisės esmė. “teisės principai-pagrindinės teisės idėjos, kurios išreiškia teisės esmę”. Principas (lotynų kalba principium) –pradžia, pagrindas, pirminė idėja. “šis terminas reiškia pagrindinę teorijos, mokslo, pasaulėžiūros padėtį, tam tikrą pradą, pagrindinę idėją”. Teisės principų tema yra pastovi ir nekintanti tuo, kad principai buvo suformuluoti pirmose konstitucijose ir išliko beveik nepakitę iki šiol. Teisės principai būdingi visoms šalims, jie yra įtvirtinti svarbiausiuose norminiuose aktuose. Iš vienos pusės, jie išreiškia teisės dėsningumą, o iš kitos - tam tikros bendros normos, kurios veikia visoje teisinio reguliavimo sferoje. “vadovaudamiesi teisės principais, mes vertiname teisės reguliuojamų santykių dalyvių elgesį, o įstatymu nustatytais atvejais užpildome teisinio reguliavimo spragas”.
| |
Teisės principai įrodinėjimo procese Lapų skaičius: 72 Tipas: Diplominis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisės principo sąvoka, rūšys. Konstituciniiai teisės principai įrodinėjimo procese. Nekaltumo prezumpcija. Teisė į gynybą. Asmens laisvės neliečiamumas. Nuosavybės neliečiamumo. Teisingumą vykdo tik teismai. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas. Proceso viešumas. Kiti teisės principai įrodinėjimo procese: sistema, turinys. Rungimosi principas. Lygybės prieš įstatymą principas (lygiateisiškumas). Proceso greitumas. Proporcingumas. Proceso kalba. Proceso teisingumas (sąžiningumas). Legalumas ir tikslingumą. Teisės principai rusijoje. Skirtumai ir panašumai lietuvos konstitucijoje ir baudžiamajame procese įtvirtintais teisės principais. Išvados ir pasiūlymai. Santrauka. Résumé. Panaudotos literatūros sąrašas. Įžanga. Atkūrus lietuvos respublikos nepriklausomybę, siekiant “atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės” , buvo pradėta ekonominė, kultūrinė, teisinė ir kitos reformos. Pabrėžtina, kad valstybės išsivystymą lemia efektyvi teisinė sistema, todėl didelis dėmesys yra kreipiamas šios sistemos kūrimui. Viena iš šiuolaikinės teisės ypatybių yra ta, kad jos sistema apima ypatingos rūšies normas - pagrindinius principus. Remiantis pagrindiniais principais, suprantamos ir apibrėžiamos visuotinai pripažintos vertybės bei normos, kuriomis išreiškiamas teisės turinys, pagrindiniai teisės bruožai, be to šios normos pasižymi aukščiausia, imperatyvine juridine galia. Teisės principai “tiesiogiai parodo teisės specifiką, tiesiogiai veikia teisinio reguliavimo pobūdį”. Teisinis reguliavimas apskritai ir teisinis reguliavimas konkrečioje teisės šakoje gali būti labai sudėtingas, jei atskiros teisės šakos arba vienos teisės šakos institutai kels skirtingus reikalavimus visuomeniniams santykiams reglamentuoti ir reguliuoti. Dėl šios priežasties, derinant tarpšakinio teisinio reguliavimo klausimus, paprastai yra aptariami mokslo arba nustatomi įstatymo esminiai pradai, pagrindinės idėjos, principai. Savo ruožtu lietuvos įstatymų leidyboje pagrindiniai principai yra įvardijami įstatymuose. Pagrindiniai principai įrodinėjimo procese yra numatyti lietuvos respublikos konstitucijoje (toliau konstitucija) bei lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kocekse (toliau bpk).
| |
Teisės principai įrodinėjimo procese 2 Lapų skaičius: 94 Tipas: Diplominis Darbe esantys žodžiai: Rungimosi principas. Lygybės prieš įstatymą principas (lygiateisiškumas). Proceso greitumas. Proporcingumas. Proceso kalba. Proceso teisingumas (sąžiningumas). Legalumas ir tikslingumą. Teisės principai rusijoje 1 skirtumai ir panašumai lietuvos konstitucijoje ir baudžiamajame procese įtvirtintais teisės principais. Išvados ir pasiūlymai. ĮŽANGA Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, siekiant atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, buvo pradėta ekonominė, kultūrinė, teisinė ir kitos reformos. Pabrėžtina, kad valstybės išsivystymą lemia efektyvi teisinė sistema, todėl didelis dėmesys yra kreipiamas šios sistemos kūrimui. Viena iš šiuolaikinės teisės ypatybių yra ta, kad jos sistema apima ypatingos rūšies normas - pagrindinius principus. Remiantis pagrindiniais principais, suprantamos ir apibrėžiamos visuotinai pripažintos vertybės bei normos, kuriomis išreiškiamas teisės turinys, pagrindiniai teisės bruožai, be to šios normos pasižymi aukščiausia, imperatyvine juridine galia. Teisės principai tiesiogiai parodo teisės specifiką, tiesiogiai veikia teisinio reguliavimo pobūdį Teisinis reguliavimas apskritai ir teisinis reguliavimas konkrečioje teisės šakoje gali būti labai sudėtingas, jei atskiros teisės šakos arba vienos teisės šakos institutai kels skirtingus reikalavimus visuomeniniams santykiams reglamentuoti ir reguliuoti. Dėl šios priežasties, derinant tarpšakinio teisinio reguliavimo klausimus, paprastai yra aptariami mokslo arba nustatomi įstatymo esminiai pradai, pagrindinės idėjos, arba principai. Savo ruožtu Lietuvos įstatymų leidyboje pagrindiniai principai yra įvardijami įstatymuose. Pagrindiniai principai įrodinėjimo procese yra numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau Konstitucija) bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kocekse (toliau BPK). Įsigaliojus naujam BPK, žymiai pasikeitė įrodinėjimo procese vykstantis nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų...
| |
Teisės principai rūšys praktinė analizė Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisės principai ir jų samprata. Teisės principų rūšys. Bendrieji teisės principai. Tarpšakiniai teisės principai. Šakiniai teisės principai. Atskirų teisės institutų principai. Specifiniai teisės principai. Konstitucinės teisės principai. Administracinės teisės principai. Civilinės teisės principai. Baudžiamosios teisės principai. Tarptautinės tiesės principai. Išvada. Literatūra. Įvadas. Jau nuo senų senovės logiškas mąstymas buvo paremtas tam tikrais principais. Principai yra tam tikros taisyklės, kurių pagalba mes galime surasti bendrą kalbą – turinčią logikos, lygybę, pasiekti laisvę, teisingumą, taip pat jų pagalba sukurti filosofijos bei teologijos pamatus. Sukūrus vienokius ar kitokius principus paskelbti visuomenei nėra sunku, tačiau kaip rodo gyvenimiška patirtis ir istorija, laikytis šių principų nėra lengva, netgi kai kuriais atvejais labai sunku. Tai mums visiems įrodė „prezidentūros skandalas” lietuvoje. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti kas tai yra ir kokie pagrindiniai teisės principai. Taip pat šiame darbe pateiksiu teisės principų sampratą, iš kur ji atsiranda ir kaip formuojasi. Apie teisės principų rūšis, kokios jos yra, pagal ką skirstomos ir kuo jos skiriasi pateiksiu vienoje darbo dalyje ir jos punktuose. Taip pat, kaip skirtingai teisės principus apibūdina kiekvienas valstybės ir teisės teorijos mokymo autorius, apibūdinsiu kiekvieną teisės principų rūšį.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
