Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 14 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Antikos teisė Pagrindiniai Atėnų teisės šaltiniai: Drakono, Solono įstatymai. Nuosavybės ir valdymo, prievolinė, santuokos ir baudžiamoji teisė. Senovės Romos teisės archainis, ikiklasikinis, klasikinis, poklasikinis laikotarpiai, pagrindiniai teisės šaltiniai, principai. Antikos teisė: Senovės Romos teisės kodifikacija: Gregoriano, Hermogeniano, Teodosijaus kodeksai. Justiniano kodofikacija: struktūra, šlatiniai; XII lentelių įstatymas:nuosavybės, prievolinė, šeimos, baudžiamoji,teismo_proceso_teisė. Antikos teisė. "Vulgarioji" romėnų teisė viduramžiais: Alariko "Romos vestgotų įstatymas", "Teodoriko ediktas".
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Nurodykite Carinės Rusijos XIX a. Teisės kodifikacijas ir jų šaltinius. 2. Nurodykite esminius kanonų teisės skirtumus nuo gentinės ir karalių teisės. 3. Nurodykite LDK žemės ir sričių privilegijų skirtumu. Uždavinys. Buvo nužudytas bajoras, turėjęs 2 sūnus ir 2 nepilnametes dukras. Pilnametis sūnus buvo išvykęs į užsienį, todėl galvinės baudos išieškoti iš nusikaltėlio ėmėsi giminės. Tam užprotestavo likę vaikai, kaip pasielgs teismas (Išspręsti remiantis I-uoju LDK Statutu (VII sk.)). Šaltiniai ir Literatūra. Teismas šią bylą spręstų remdamasis šiais dviem VII skyriaus straipsniais. „11. Kurių tikrųjų brolių tėvas būtų nužudytas, kaip turi galvapinigių ieškoti. Taip pat nustatome, kad jeigu būtų keli tikrieji broliai, pilnamečiai ar ne, pasidaliję ar nepasidaliję, ir vieną iš jų ar jų tėvą nužudytų, o kurių nors iš tų brolių namuose ir šalyje nebūtų, tai tas, kuris būtų namuose, turi savo broliams, jeigu šalyje būtų, pranešti, kad drauge su juo visi ieškotų galvapinigių — patys asmeniškai ar per savo bičiulį.
| |
Teisės istorijos rašto darbas 5 variantas Lapų skaičius: 20 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: 1260 m. sudarytas Paryžiaus parlamentas - tai įstatymų leidžiamoji ar teisminė insitucija? Kodėl?. 2. Nurodykite 1850 m. Prūsijos konstitucinės chartos ir 1871 m. Vokietijos imperijos konstitucijos parlamentų skirtumus. 3. Nurodykite perimtos (recepuotos) ir nacionalinės teisės sąveikos principus Lietuvoje 1918-1940 m. Literatūra. Remiantis 1804 m. Napoleono civiliniu kodeksu išspręskite uždavinį. sutarė su., kad už 20000 frankų bus parduotas 5ha žemės sklypas. Praėjus savaitei. persigalvojo ir atsisakė vykdyti sutartį motyvuodamas tuo, kad nebuvo sumokėti pinigai. kreipėsi į teismą, kaip pasielgs teismas?
| |
Lapų skaičius: 37 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisė ir kiti elgesio reguliatoriai. Teisės sąvokos problema. Esamybės ir privalomybės santykio problema. Teisinis, dogmatinis ir sociologinis požiūris į teisę. Konvencinė teisės samprata. Objektinė. Subjektinė. Techninės. Socialinės. Techninės-socialinės. Teisės ir moralės santykis. Teisės paradigmos. Istorinė teisės mokykla. Marksizmas. Kritinės teisės studijos. Integracinė jurisprudencija. Pozityviosios teisės kategorijos. Objektinė ir subjektinė teisė. Teisės normos ir principai. Normų klasifikavimas. Principai. Teisės šaltiniai ir norminis aktas. Norminio akto struktūra. Teisiniai santykiai ir teisiniai faktai. Teisinis subjektiškumas ir kompetencija. Teisėkūra. Teisinis reguliavimas. Teisės realizavimas ir taikymas. Teisės spragos ir jų likvidavimo būdai. Teisės aktų galiojimas. Teisės normų konkurencija ir kolizinės normos. Teisės aiškinimas. Teisės sistema ir teisės sisteminimas. Teisinis elgesys. Teisės pažeidimo struktūra (sudėtis). Teisės pažeidimų rūšiavimas. Teisės funkcijos. Konstitucinė ir ordinarinė teisė. Konstitucijos sąvoka. Konstitucijos kaip teisės akto ypatumai. Konstitucinės ir ordinarinės teisės samprata. Konstitucinė kontrolė. Konstitucinės kontrolės rūšys. Konstitucijos aiškinimas. Viešoji ir privatinė teisė. Teisės skirstymo į viešąją ir privatinę teises kriterijai. Viešųjų ir privačiųjų santykių teisinio reguliavimo ypatumai. Viešosios ir privatinės teisės struktūra. Nacionalinės ir tarptautinės teisės santykis. Nacionalinė ir supranacionalinė teisė. Tarptautinės teisės samprata. Monistinė ir dualistinė teorijos. Nacionalinės teisės sistemos. Teisės tradicijų klasifikavimas ir nacionalinių teisės sistemų šeimos. Vakarų teisės tradicija. Romanų-germanų teisės tradicijos bruožai. Teisinė valstybė. Teisės ir valstybės sąveika. Teisinės valstybės teorijų raida. Teisinės valstybės parametrai.
| |
Lapų skaičius: 14 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės egzaminas. Teisės sistema ir jos elementai. Kaip suderintų, sugrupuotų, tarpusavyje hierarchiniais ir koordinaciniais ryšiais susietų teisės normų, teisės aktų ir jų gru-pių (teisės institutų, šakų ir kt. ) junginys. Tarptautinės, bendranacionalinės ir nacionalinės. Valstybė ir teisės teorija. Valstybės ir teisės teorijos esmė. Valstybės ir teisės teorija nustato valstybės sampratą, požymius, formas, funkcijas. Valstybės ir teisės sistemą, principus, teisinio reguliavimo mechanizmus. Pati seniausia prigimties teisės teorija, kuri teikia, kad teisė yra protas. Arba valstybės ir teisės teorijos esmė. Valstybės funkcijos. Arba. Valstybės funkcijos. Svarbiausios valstybės funkcijos. Valstybės formos. –tai aukščiausiųjų valstybės institucijų organizacijos būdas, valstybinės valdžios teritorinė santvarka ir jos įgyvendinimo metodai. Valstybės valdymo forma apibūdina aukščiausių valstybinės valdžios institucijų struktūrą, jų sudarymo tvarką, kompetencijos pasidalijimą, šių institucijų tarpusavio santykius. Valstybės valdymo forma skirstoma į monarchijas ir respublikas. Monarchija tai valstybės valdymo formą kai aukščiausioji valdžia priklauso vienam asmeniui monarchui. Monarchijos dar skirstomos į absoliučiąsias (kai monarchas savo rankose yra sutelkęs teik įstatymų leidžiamąją tiek ir vykdomąją valdžią. Jis nėra niekam atsakingas ir savo nuožiūra formuoja valstybės vyriausybė, paprastai iš karališkosios šeimos narių. ) ir parlamentines (demokratiškesnė už absoliučią monarchiją. Nors konstitucija formaliai monarchui ir suteikia plačius įgaliojimus, jis tik nominaliai atlieka savo funkcijas). Respublika. Valstybės mechanizmas teisinėje valstybėje. Teises kilmė ir samprata. Teisės teorijos pagrindiniai elementai. Teises klasifikacija(objektyvioji ir subejektyvioji teise, viesoji ir privatine teise). Objektyvioji teisė. Subjektyviaja prasme teise. Viešoji teisė. Privatinė teisė. Materialinė teisė. Proceso teisė. Teisės požymiai ir teisės šakos. Arba teisės...
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Normos.normos sąvoka.techninės ir socialinės normos.teisės normos požymiai. Požymiai. Socialinių normų rūšys. Žmonių elgesį lemia dvi reguliatorių grupės: 1. NENORMATYVINIAI REGULIATORIAI- reguliatoriai, kurių turinys nėra aiškiai išreikštas, dažnai racionaliai nepaaiškinami. 2. NORMATYVINIAI REGULIATORIAI. Tokie, kurių turinys gali būti atskleistas kalbinėmis, loginėmis ar kitokiomis formaliomis priemonėmis (pvz. Įstatymo reikalavimai). Visų pirma tai yra teisė, taip pat kiti suja susiję reguliatoriai.
| |
Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Paprastos ir sunkios bylos: teisės normos ir kiti teisės sistemos elementai. Teisės principo samprata. Teisės principų funkcijos. Teisės principų rūšys. Bendrieji teisės principai. Teisės normos, principai ir kitos nuostatos vientisos teisės teorijos požiūriu. Išvados. Literatūros sąrašas. Siekiant suprasti teisę kaip sudėtingą socialinį reiškinį, reikėtų išskirti teisės esmę į atskiras, ją sudarančias pagrindines idėjas arba požymius, kuriais ji gali prisiderinti prie konkrečių santykių specifikos ir pasirinkti, kuriuo požymiu patogiau juos veikti. Būtent čia kyla teisės principų problema. Aptariant teisės principus, pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, kokia bendroji principo sąvokos reikšmė. Principas (lot. principium: ištakos, pradžia, kilmė) pamatinė nuostata, abstrahuota taisyklė, postulatas; bendroji nuostata, dėsnis, kuriuo remiantis funkcionuoja tam tikri procesai arba pagal kurį vyksta (ar turi būti vykdoma) kokia nors veikla. Šiame darbe teisės principo sąvoką panagrinėsime plačiau. Šio darbo tikslai: •Susipažinti su teisės normų bei kitų teisės sistemos elementų samprata paprastose ir sunkiose bylose; •Išsiaiškinti bei įsigilinti į teisės principų sampratas; •Išnagrinėti teisės principų funkcijas ir rūšis; •Plačiau aptarti bendruosius teisės principus; •Aptarti teisės normas, principus ir kitas nuostatas vientisosios teisės teorijos požiūriu.
| |
Teisės normų aktas ir jų rušys Lapų skaičius: 15 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisės normų aktas. Teisės normų akto samprata ir požymiai. Teisės normų akto sudedamosios dalys. Teisės normų akto galiojimo pradžia ir pabaiga. Teisės normų akto rūšys. Įstatymai. Pagrindiniai įstatymai. Paprastieji įstatymai. Poįstatyminiai teisės normų aktai. Išvados. Literatūros sąrašas. Teisė suvokiama kaip šiuolaikinės demokratiškos valstybės egzistavimo pagrindas, kuriuo remiasi daugelis procesų. Kaip visuomenės elgesio kontrolė ir vadovavimosi pagrindas yra teisės normos. Tai vadinamoji bendroji elgesio taisyklė, nustatyta arba sankcionuota valstybės ir saugoma nuo pažeidimų valstybės prievartos priemonėmis. Skirtingai nuo paliepimų ar komandų, teisės norma adresuota ne pavieniam asmeniui, o visai asmenų grupei. Teisės normų akto galiojimas nesibaigia įvykdymu, nes yra skirtas neribotam skaičiui atvejų.
| |
Teisės normų ir principų santykis Lapų skaičius: 18 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisės normos. Teisės normos samprata. Teisės normų požymiai. Teisės normų struktūra. Teisės normų klasifikacija. Teisės normos galiojimas. Teisės normų sistema. Teisės principai. Teisės principų samprata ir funkcijos. Teisės principų rūšys. Konstituciniai principai. Teisės normų ir principų santykis. Teisės normų ir principų ryšys. Teisės normų ir principų skirtumai. Išvados. Literatūra. Temos aktualumas. Temos aktualumą lemia, temos svarbumas visuomenei. Nes teisės normos ir principai yra labai svarbi ir neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Daugelis girdėją yra šitus žodžių junginius, bet turbūt nežino ką jie reiškia, ir kaip dažnai naudojamės jų paskirtimi. Todėl ir pasirinkau šią teisės teorijos kursinio darbo temą, norėdamas labiau pasigilinti ir praplėsti savo asmenines žinias. Nes apie teisės normas ir teisės principus yra daug literatūros ir galima plačiai išanalizuot ir susidaryti savo nuomonę. Kurią galėčiau išreikšti ir pateikti mano pasirinktame darbe. Darbo problema. Kursiniame darbe nagrinėjamos temos tyrinėjimo problema apima didelis nuomonių išskirtinumas apie teisės normas ir teisės principus. Todėl jas ir sudeda platus literatūros pasirinkimas. Kiekvienas autorius interpretuodamas kitaip kas yra teisės normos ir principai, ir koks jų santykis, perteikia skirtingus santykių modelius ir išsireiškimus. Darbo objektas. Kursiniame darbe aprašoma pagrindinių autorių nuomonė apie teisės normas ir principus, bei ju santykį. Darbo tikslas. Apžvelgti ir išnagrinėti teisės normas, ir teisės principus bei jų santykį. Darbo uždaviniai. Kursinio darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisės normas, jų sampratą, struktūrą, sistemą 2. Išanalizuoti ir išnagrinėti teisės principus 3. Nustatyti teisės normų ir teisės principų santykį bei įvardinti skirtumus
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės normų klasifikacija • Teisės normų klasifikavimo reikšmė • Teisės normų klasifikavimo pagrindai ir rūšys • Teisės normų kolizija ir kolizinės teisės normos • Teisės normų kolizijos įveikimo taisyklės • Teisės normų konkurencija ir jos skirtumai nuo teisės normų kolizijos Teisės normų klasifikavimo reikšmė Klasifikavimo aspektai: a) Pagilina teisės normos pažinimą b) Padeda tiksliau nustatyti kiekvienos teisės normos vietą teisės sistemoje, suvokti funkcijas ir vaidmenį teisinio reguliavimo mechanizme; c) Patikslina t.normos poveikio visuomeniniams santykiams ribas ir galimybes. d) Padeda tobulinti valstybės institucijų tesėkurą ir teisės taikymą. Teisės normų klasifikavimo pagrindai ir rūšys Pagal teisinio reguliavimo objektą: konstitucinės, baudžiamosios, civilinės, šeimos, darbo, finansų kt. šakinės t.normos skirstomos toliau į: materialiąsias ir proceso, viešosios ir privatinės teisės. Pagal teisinio regul.metodą: įpareigojamąsias, įgaliojamąsias, įtvirtinamąsias, definicines, deklaratyvias, kompetencijos, kolizines kt. požymiai: imperatyvusis, dispozityvusis, skatinamasis, rekomendacinis. Pagal t.normų vaidmenį reguliuojant žmonių elgesį: dispozityvios t.n. – nustato elgesio variantą , reguliuoti tarpusavio santykius savo pačių nuožiūra neperžengiant įst. šia savybe pasižymi civilinės t.n. Kompetencijos n. – formuluojami valstybės institutų, pareigūnų įgaliojimai(teisės ir pareigos). Taip pat suteikia fiziniam asmeniui teisę surašyti testamentą, sudaryti sandorį, kreiptis į teismą kt. tačiau šis terminas vartotinas valstybės institucijų teisėms ir pareigoms nusakyti. Pagal atliekamas funkcijas t.n. skirstomos: - reguliacinės – jos nustato teisinio santykio dalyviams turiningąsias, procesines, teises ir pareigas. Tai konstitucijos, adm., civilinės, šeimos, kt.teisės šakų, civ., adm., baudž., proceso normos. - Sankcijas nustatančias – priskirtinos visos BK ir ATPK normos. Pagal juridinę galią: formuluojamos t.n. turinčios didž. Juridinę galią, ir įst. lydimųjų aktų normos – mažesnės juridinės galios. Pagal galiojimo apimtį: - bendroji t.n. – formuluoja bendrą elg. Taisyklę, taikoma neribotam subjektų ratui, nustato specialųjų normų formulavimo kryptį ir metodą. - specialioji t.n. – priima remiantis bendrąja norma, jai neprieštarauja ir skiria bendrosios normos imperatyvams konkretinti, plėtoti. - Individuali t.n. – formuluoja vienkartinį, teisinį paliepimą. - įpareigojamosios, arba imperatyviosios t.n. nustato įsakmią pareigą atlikti pozityvius veiksmus. Įpareigojamosios gali būti ir draudžiančiosios, kai jos įsakmiai įpareigoja susilaikyti nuo tam tikrų teisei priešingų veiksmų. Jos formuluojamos taip: draudžiama, neturi teisės, negali reikalauti, nėra nusikaltimo kt. - įtvirtinamosios – fiksuoja tam tikrą visuomeninių santykių būklę. - Definicines – atskleidžia esminius teisės sąvokos požymius. - Deklaratyvios t.n. – skelbia institucijų veiklos tikslus, principus.jomis prasideda įstatymai.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
