Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 4 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR). 2. Koks maksimalus „kasdieninio vairavimo laikotarpis“ ir kiek jis gali būti pratęstas. 3. Koks maksimalus dviejų savaičių bendras vairavimo laikas. 4. Po kiek laiko vairavimo ir kiek laiko turi ilsėtis vairuotojas. 5. Kiek turi tęstis vairuotojo kasdieninis poilsis. Tarptautinio Krovinių Vežimo Keliais Sutarties Konvencija (CMR). 6. Kaip kontroliuojamas vairuotojo darbo laikas. 7. Kam taikoma CMR Konvencija. 8. Už kieno veiksmus ir klaidas atsako vežėjas. 9. Koks dokumentas patvirtina krovinio vežimo sutartį. 10. Kiek surašoma važtaraščio egzempliorių ir kur jie panaudojami. 11. Kas turi būti nurodoma važtaraštyje. 12. Ką turi patvirtinti vežėjas, priimdamas krovinį. 13. Ką reiškia „siuntėjo teisė disponuoti kroviniu“ ir nuo kokio momento ji prarandama. 14. Kada vežėjas atsako už krovinio praradimą ar jo sugadinimą. 15. Kada „įgaliojimus turintis asmuo“ gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu. Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR Konvencija). 16. Pagal ką įvertinama krovinio vertė. 17. Kam taikoma TIR Konvencija. 18. Kokios „garantinės asociacijos“ funkcijos ir kas ją atstovauja Lietuvoje. 19. Kaip apibūdinamos dvi pagrindinės TIR Konvencijos nuostatos. 20. Už kokias prekes atsako garantinės asociacijos. 21. Kam ir koks dokumentas įforminamas vežant pagal TIR procedūrą ir keliems vežimams jis galioja. Pagrindinės sąvokos. Apibūdinti „autobusą“. Apibūdinti „lengvąjį automobilį“. Apibūdinti „lengvąjį automobilį taksi“. Apibūdinti „keleivių vežimą maršrutiniu taksi“. Apibūdinti „visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus“. Apibūdinti „licencijos kortelę“. Apibūdinti „siuntėją“, „gavėją“ ir „vežėją“. Apibūdinti „tarptautinio susisiekimo maršrutą“. Apibūdinti „tolimojo susisiekimo maršrutą“. Apibūdinti „vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutą“. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas. Kas vykdo transporto viešąjį administravimą. Kokios transporto rūšys yra Lietuvoje. Kas yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Apibūdinti „kombinuotus vežimus“. Kaip organizuojamas „visuomenės aptarnavimas“. Kokios transporto infrastruktūros rūšys yra pagal pavaldumą ir yra jų savininku. Iš kokių lėšų šaltinių finansuojama viešoji transporto infrastruktūra. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas. Kokia šio Kodekso paskirtis. Kam gali priklausyti kelių transporto objektai. Kas vykdo kelių transporto valstybinį valdymą. Kaip skirstomi vežimai. Kas ir kaip nustato keleivių vežimo bei autobusų stotyse teikiamų paslaugų tarifus. Apibūdinti „keleivio vežimo sutartį“. Kokias teises turi keleivis. Kokias teises turi ekipažas. Apibūdinti „krovinio vežimo sutartį“. Kokie rekvizitai nurodomi krovinio vežimo užsakyme. Kas pakrauna ir kas iškrauna krovinį. Kaip vežėjas atlygina už padarytą žalą kroviniui ir bagažui. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. 3. Ar galima perduoti kitiems asmenims licencijas. 9. Kada licencijos panaikinamos. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės. Apibūdinti „vežimus už atlyginimą“.
| |
Tarptautinis baudžiamasis teismas Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Darbo planas. Įžanga. Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimas. Tarptautinio baudžiamojo teismo struktūra. Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcija. Tarptautinis bendradarbiavimas ir teisminė pagalba. Išvados. Tarptautinės teisės ekspertai jau istorija tapusios 1998m. Romos konferencijos, kurios metu buvo priimtas tarptautinio baudžiamojo teismo statutas, rezultatus prilygina 1945 m. Jungtinių tautų chartijos bei 1948m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos- dokumentų, iš esmės paspartinusių tarptautinių santykių raidą,- patvirtinimui. Visiškai priešinga yra jav pozicija. Šios valstybės užsienio reikalų komiteto, kuris sprendžia tarptautinių sutarčių ratifikavimo klausimus, pirmininkas dž. Chelmsas tarptautinį baudžiamąjį teismą pavadino pabaisa, už kurio sunaikinimą atsakomybę turėtų prisiimti jav. Šios dvi kardinaliai skirtingos nuomonės tik patvirtina nuolatinio tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimo reikšmę visai tarptautinei bendruomenei. Dėl šios priežasties taip pat ir dėl to, kad 2002m. Lietuva ratifikavo statutą, svarbu bent jau susipažinti su teismo veikla. Toks ir yra mano darbo tikslas.
| |
Lapų skaičius: 21 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: 1. TARPTAUTINIAI NUSIKALTIMAI 3 1.1. Tarptautinių nusikaltimų sąvoka 3 1.2. Tarptautinų nusikaltimų klasifikacija ir rūšys 6 1.3. Nusikaltimo pripažinimo tarptautiniu kriterijai 7 2. TARPTAUTINIO POBŪDŽIO NUSIKALTIMAI 10 2.1. Tarptautinio pobūdžio nusikaltimų samprata 10 2.2. Tarptautinio pobūdžio nusikaltimų atskiros rūšys ir jų bruožai 12 3. TARPTAUTINIŲ NUSIKALTIMŲ IR TARPTAUTINIO POBŪDŽIO S NUSIKALTIMŲ ATRIBOJIMAS 18 IŠVADOS 19 LITERATŪROS SĄRAŠAS 20 1. TARPTAUTINIAI NUSIKALTIMAI Pagal rusų kriminologą V. A. Nomokonovą, „tarptautinis nusikalstamumas“ skirstomas į tris grupes: 1. Tarptautiniai nusikaltimai - tai patys sunkiausi nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į taiką ir žmonių saugumą; 2. Tarptautinio pobūdžio nusikaltimai - nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į normalius santykius tarp valstybių, už kuriuos atsakomybę numato specialiosios tarptautinės sutartys; 3. Nusikaltimai su „užsienio elementu“ - tai paprasti nusikaltimai, kurie turi vieną ypatybę- užsienio elementą. Šiais nusikaltimais nesikėsinama į tarptautinę teisėtvarką, jiems būdingas tarptautinis „šešėlis“, nes jie turi užsienio elementą (pvz.: nusikaltimo bendrininkai yra įvairių valstybių piliečiai). Atsakomybę už šiuos nusikaltimus numato nacionaliniai baudžiamieji įstatymai. Toliau darbe plačiau bus aptariama tarptautinių nusikaltimų ir tarptautinio pobūdžio nusikaltimų samprata, nurodomi pagrindiniai šių sąvokų atribojimo probleminiai aspektai bei išskiriami nusikaltimo pripažinimo tarptautiniu kriterijai. 1.1 Tarptautinių nusikaltimų sąvoka Tarptautinio nusikaltimo sąvoką bandyta apibrėžti dar iki I-ojo pasaulinio karo. Buvo manyta, kad valstybė už tokius nusikaltimus kaip, pvz.: siekimas viešpatauti pasaulyje, užpuolimas be pakankamo pagrindo, negali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, kadangi visa atsakomybė buvo priskiriama fiziniams asmenims. Šiuos samprotavimus vertinant šiandien, pastebima, kad juose daug logikos nėra, nes sutartį gali pažeisti tik valstybė. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į to laikotarpio tarptautinės teisės padėtį, kuri karus pripažindavo kaip nacionalinės politikos priemonę.
| |
Techninių priemonių panaudojimas (SBPK ir NBPK analizė) Lapų skaičius: 2 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Techninių priemonių panaudojimas susijęs su operatyviniais veiksmais. Operatyvinę veiklą apibrėžia operatyvinės veiklos įstatymas. Pagal kurį, operatyvinė veikla – operatyvinės veiklos subjektų vieša ir slapta žvalgybinio pobūdžio veikla, vykdoma šio Įstatymo nustatyta tvarka. Operatyvinius veiksmus apima: operatyvinė informacija, techninių priemonių panaudojimas operatyvinėje veikloje, operatyvinė apklausa, slaptas sekimas, pasala, slaptoji operacija ir kt. Techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje - techninių priemonių įrengimas, eksploatavimas ar išmontavimas, taip pat kiti su tuo susiję teisėti veiksmai.
| |
Lapų skaičius: 7 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Teisiniai santykiai – tai teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas subjektines teises ir teisines pareigas. Yra ir kitokių teisės apskritai ir šakų, institutų ir atskirų normų efektyvumo nustatymo kriterijų. Tai – pagrįstumas, tikslingumas, teisingumas. Šie kriterijai daugiausia susiję su teisėkūra – teisėkūros subjektų darbo kokybe. Teisės efektyvumas priklauso nuo teisės normų mokslinio pagrįstumo, nuo to, kiek jos atitinka visuomenės vystymosi poreikius, kiek atsižvelgia į visuomenės nuomonę ir t.t., t.y. nuo teisės normų turinio pagrįstumo, tikslingumo, teisingumo. *Kriterijus yra ir ekonomiškumas. Jis rodo, kiek buvo sunaudota materialinių lėšų, žmonių darbo, laiko ir kitų išlaidų teisiniam rengimui. Mūsuose tokie skaičiavimai nepaplitę, būtent dėl to, kai kurie įstatymai keičiami nepraėjus nei pusei metų nuo jų priėmimo, jei kas nors paskaičiuotų, kiek toks įstatymas kainuoja valstybės biudžetui, įstatymai gal būt taptų kokybiškesni. Atskirų teisės normų, institutų, šakų efektyvumas yra. 1)Socialinis efektyvumas – tai teisinio renginio apskritai rezultatyvumas. T.y., kiek toks teisinis renginys pasiekė teisinę sąmonę, kiek paveikė teisinę kultūrą, teisės žinojimą ir kt. 2)Teisinis efektyvumas – tai pačių teisinių reiškinių (teisės normų, teisės taikymo aktų, teisinių santykių, teisinės atsakomybės, norminių aktų sisteminimo) veiksmingumas. T.y., kiek realiai veikia teisės normos sankcija, ar pavyksta sankcijos išvengti ir t.t. Daugelis mokslininkų teisininkų būtina teisės efektyvumo sąlyga pripažįsta teisės atitikimą galiojantiems papročiams. Įstatymų leidybos efektyvumo sąlygos. a)Įstatymą turi išleisti prestižinis įstatymų leidybos organas, t.y. tie, kurie naudosis įstatymu, vykdys, taikys įstatymą, turi gerbti ir patį įstatymų leidėją. b)Visada reikia patikrinti, ar įstatymui pritaria teisininkai profesionalai – potencialūs įstatymo taikytojai. c)Kuo mažiau tęsiasi įstatymo svarstymas – tuo geriau. d)Įstatymas turi numatyti ne tik negatyvias, bet ir pozityvias sankcijas. e)Turi būti numatyta teisių gynyba tiems, kurie gali nukentėti priėmus naują įstatymą. Daugelis autorių, kaip teisės efektyvumo garantą, nurodo teisinės informacijos kokybę. Kokybiška teisinė informacija yra tokia, kuri. *Skleidžiama prestižinėse informacijos priemonėse. *“Greita”, t.y. savalaikė. *Teisinga, t.y. be iškraipymų. *Suprantama informacijos priėmėjų daugumai. *Atitinka teisinės problemos apimtis. 25 klausimas. Pagrindiniai teisės nomų sisteminimo būdai, teisės normų sistemos ir norminių aktų sistemos sąveika. Teisinių norminių aktų sisteminimas – tai valstybinių institucujų, pareigūnų, piliečių veikla, kuria siekiama sugrupuoti teisinius norminius aktus į darnią, vientisą, neprieštaringą sistemą. Teisinio reguliavimo mechanizmas – tai sistema teisinių priemonių, kurių dėka reguliuojami visuomeniniai santykiai sutinkamai su teisinės valstybės tikslais ir uždaviniais. Teisinio reguliavimo apimtis priklauso nuo teisės sampratos pobūdžio. Pagal etatistinę samprata, reguliuoti, tai įsakmiai nurodinėti žmogaus teisių atsiradimo ir išnykimo pagrindus. Teisinis reguliavimas čia gali taip giliai siekti kiek įstatymų leidėjas tai laiko reikalinga.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: 10 tema. Teisės aiškinimas. 1.Teisės aiškinimo samprata ir stadijos. Teisės samprata - metodologinis teisės normų aiškinimo pagrindas. Nors pripažįstama, kad objektyviai aiškinti teisės normų neįmanoma, bet tai nereiškia, kad jos gali būti aiškinamos vadovaujantis vien einamojo momento arba kurios nors socialinės grupės interesais. 2. Teisės aiškinimo priežastys. 2) Abstraktus teisės normų pobūdis. Teisės normos prasmė negali būti suvokiama jutimiškai: ji nestebima, nepaliečiama, nepasveriama, nepamatuojama, nes yra bendrojo, abstraktaus pobūdžio, o taikoma konkretiems istoriniams faktams. 3) Lingvistinės priežastys. Įstatymų leidėjas formuluoja teisės normas vartodamas kiek galėdamas trumpesnę kalbinę išraišką, kurią vėliau reikia „iššifruoti" normos suvokėjui ir taikytojui. 5) Praktika nepatikrintų įstatymų neišbaigtumas. Visuotinai laikomasi nuomonės, kad įstatymas, kol jis nėra teismų išaiškintas, nepatikrintas praktika, yra lyg ir neužbaigtas: neaišku, kaip reikia suprasti konkrečius jo nurodymus, kad jis būtų realiai taikomas, sukeltų pageidaujamų padarinių. 3.Teisės aiškinimo būdai. 3) Istorinio aiškinimo būdo paskirtis - nustatyti teisės normos prasmę pagal jos atsiradimo sąlygas ir aplinkybes. Aiškintojas naudojasi savo turimomis konkrečių istorinių sąlygų, aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių norma buvo išleista, žiniomis, kad nustatytų, ko norėjo pasiekti įstatymų leidėjas tomis sąlygomis. 4) Loginis teisės aiškinimas yra toks mąstymo procesas, kai normos aiškintojas loginiais metodais nagrinėja normos medžiagą, sukonkretina, priartina prie gyvenimo situacijų abstraktų normos pobūdį. Loginės analizės būdu bendrosios ir abstrakčios sąvokos konkretinamos. 4. Teisės aiškinimo rūšys. 1) Atsižvelgiant į tai, kiek tikroji teisės normos prasmė sutampa su žodine (tekstine) normos išraiška, teisės aiškinimas yra skirstomas į: a) adekvatų; b) plečiamąjį. Oficialus teisės aiškinimas yra autentiškas ir deleguotas. Autentiškas teisės aiškinimas yra toks, kai teisės normą aiškina ją išleidęs teisėkūros subjektas. Konstitucinio Teismo nutarimus irgi gali oficialiai aiškinti tik pats Konstitucinis Teismas. a) Kazualų (atsitikimas) aiškinimą atlieka teismas, taikydamas konkrečią normą konkrečioje teismo byloje, jis yra oficialiai privalomas tik tos konkrečios bylos konkretiems subjektams ir jos faktams. b) Norminis teisės aiškinimas yra bendrojo pobūdžio, skiriamas neribotam atvejų ir subjektų skaičiui ir atliekamas tais atvejais, kai teisės normos tekstinė išraiška neaiški ir pati norma prieštaringai taikoma praktikoje. Neoficialus teisės aiškinimas. Jo subjektais yra visi teisės subjektai ir jis nėra privalomas. Teises priemonemis reguliuojami zmoniu santykiai. teisinio reguliavimo stadijos. 4)Sisteminis teisės normų funkcionalumas. Adekvatus teisės aiškinimas. b). Plečiamasis teisės aiškinimas. c). Siaurinamasis teisės aiškinimas. Metodas.
| |
Lapų skaičius: 6 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: TEISĖS NORMOS, JU RUSYS IR STRUKTURA. Teisinių santykių objektas. 4. TEISĖS REALIZAVIMAS IR JO FORMOS. TEISĖS FORMA IR JŲ RŪŠYS. 8. KONSTITUCINĖS TEISĖS OBJ. 9.KONSTITUCIJOS SAMPRATA. 10.KONSTITUCIJOS PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA.. 11.ŽMOGAUS IR PILIEČIO TEISIŲ IR LAISVIŲ SISTEMA. 13. KONSTITUCIONALIZMO SĄVOKA. 15.SEIMO RINKIMO TVARKA IR JO KOMPETENCIJA. 16. LR PREZIDENTO TEISINĖS PADĖTIES YPATYBĖS, RINKIMO TVARKA, KOMPETENCIJA. 17. LR VYRIAUSYBĖ: JOS SUDĖTIS, FORMAVIMO TVARKA, KOMPETEN. 19.KREIPIMOSI Į KONST TEISMĄ TVARKA (KAS GALI, KAS NE). 20. CIVILINĖS TEISĖS SUBJEKTAI, FIZINIAI, JURIDINIAI ASMENYS. 21. DARBO TEISĖS SUBJEKTAI (DARBUOTOJO, DARBDAVIO APIBR). 22. DARBO SUTARTIES SĄVOKA, TURINYS, FORMA. 23.PAGRIN BAUD. TEISĖS PRINCIPAI, BAUSMĖ JOS PASKIRTIS, RŪŠYS. 24.TEISETUMO PRINCIPO ESMĖ. 26.ĮSTATYMŲ ĮSIGALIOJIMAS, GALIOJIMAS ERDVĖJE. 6. TEISĖTUMAS IR TEISĖTVARKA. Nuosekli kova su teisės pažeidimais. 2. TEISĖS SAVOKA IR POZYMIAI. Teisės požymiai. 23. VYRIAUSYBĖS SUDĖTIS, SUDARYMO TVARKA. 24.VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA ir ATSISTATYDINIMO ATVEJAI. Vyriausybė privalo ATSISTATYDINTI taip pat šiais atvejais:1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai; 2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta; 4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė.5)kai pasikeitus daugiau nei pusei ministrų ar po Prezidento rinkimų Ministras Pirmininkas negauna pakartotinio Seimo pritarimo. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. 28. ADMINISTRACINES ATSAKOMYBES SAVOKA IR YPATUMAI. 29. ADMINISRTRACINES ATSAKOMYBES SUBJREKTAI. 30. ADMINISTRACINES NUOBAUDOS, JAS SKIRIANTYS ORGANAI. 31. ISPEJIMAS IR BAUDA. 32. DAIKTO IR PAJAMU KONFISKAVIMAS. 33. SPECIALIOSIOS TEISES ATEMIMAS IR NUSALINIMAS NUO DARBO (PAREIGU). 34. ADMINISTRACINIS ARESTAS. 35. BAUDZIAMOSIOS TEISES SAMPRATA IR SISTEMA. 36. NUSIKALTIMO SAVOKA IR POZYMIAI. 37. BAUDZIAMOSIOS ATSAKOMYBES SUBJEKTAI. 38. NUSIKALTIMO PADARYMO STADIJOS. 39. BENDRININKAVIMAS DARANT NUSIKALTIMA. 40. APLINKYBES, PASALINANCIOS BAUDZIAMAJA ATSAKOMYBE. 41. PAGRINDINES KRIMINALINES BAUSMES. 42. PAPILDOMOS KRIMINALINES BAUSMES. 43. SEIMOS TEISES SAVOKA IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI. Pagrindiniai seimos santykiu reguliavimo principai. 44. SANTUOKOS SUDARYMO SALYGOS IR TVARKA. Kliutys ir draudimai santuokai sudaryti. 45. SUTUOKTINIŲ TEISĖS IR PAREIGOS. 46. SANTUOKOS NUTRAUKIMO TVARKA. 47. SANTUOKOS NEGALIOJIMAS. 48. TEVU BEI VAIKU TEISES IR PAREIGOS. 49. ĮVAIKINIMAS. 50. GLOBA IR RUPYBA. Pagal formas. Teisės norma. Hipoteze. Dispozicija. Sankcija. 1) Ipareigojancios. 2) Draudziancios. 3) Igaliojancios. 2. TEISINIAI SANTYKIAI, Teisiniai santykiai. Teisiniu santykiu subjektais. Teisnumas. Veiksnumas. Juridinis asmuo,. eisinio santykio turinys. Teisės realizavimas-. Teisės laikymasis. Teisės vykdymas. Naudojimasis teisė. Teisės taikymas. Teisės šaltinis. Teisės formos. KOPET. KOMPETEN. Baudžiamoji teise-. Įstatymo viršenybė. Vienodas teisėtumas. Teisėtumo visuotinimas. Visuotinė kontrolė. Teisėtvarka. Teisė. Objektyvioji. teisė. Subjektyvioji teisė. Viešąją teisę. Privatine teisė. Administracine atsakomybe-. Administraciniu teises pazeidimu (nusizengimu). Administracines teises pazeidimo subjektas. Ispejimas. Bauda. Asmeniui suteiktos spec teises atemimas. Nusalinimas nuo darbo (pareigu). Administracinis arestas. Baudziamoji teise-. Rengimasis padaryti nusiklatima. Pasikesinimas. Baigtas nusikaltimas. Vykdytojas-. Organizatorius-. Kurstytojas-. Padejejas-. Butinoji gintis. Nusikaltelio sulaikymas-. butinasis reikalingumas. turto konfiskavimas. Bauda. Atemimas teises eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikra darba ar uzsiimti tam tikra veikla. Seimos teise. santuokos savanoriskumas-. sutuoktiniu amzius-. veiksnumas-. Santuokos registravimo tvarka. Neturtinės teisės ir pareigos: a). b). c). Turtinės teisės ir pareigos. Šeimos turtu pripažįstamas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniam, neprikausomai nuo to, kurio sutuoktinio nuosavybe iki santuokos buvo ar po santuokos yra. bendroji jungtinė nuosavybė(BJN). Asmeninė sutuoktinių nuosavybė(AN). vedybų sutartį. Globa ir rupyba-. Pilnameciam asmeniui,.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Teisės raida, samprata. Teisės norma.Jos sudėtinės dalys. Teisės norma. Teisės normų požymiai. Teisės normos ir kitos socialinės normos. Teisės ir papročių normų santykis. Teisės normų ir organizacijų santykis. Techninės normos. Teisės normos struktūra ir ypatybės. Teisinė hipotezė. Dispozicija. Sankcijos. Tekstinės ir loginės teisinės normos. Teises forma. Norminiai teises aktai. Teises aktas. Pagrindinės teises aktų rūšis. Požymiai. Strūktura ir klasifikacija. 1) Įvadinė. 2) Norminė ( pagrindinė). 3) Baigiamoji. Visi įstatymai įsigalioja nuo tada, kai paskelbiama valstybes žiniose, jei nėra nurodyta diena.Teisėkūra. 1) Teisėkūra. 2) Subjektai. Įstatymo priėmimo stadijos. Teises igyvendinimas arba jos realizavimas. Teisės spraga. Įstatymo analogija. Senaties terminas. Teisės analogija. Išimtis. Teisės raida, samprata. Teisės norma.Jos sudėtinės dalys. Teisės norma. Teisės normų požymiai. Teisės normos ir kitos socialinės normos. Teisės ir papročių normų santykis. Teisės normų ir organizacijų santykis. Techninės normos. Teisės normos struktūra ir ypatybės. Teisinė hipotezė. Dispozicija. Sankcijos. Tekstinės ir loginės teisinės normos. Teises forma. Norminiai teises aktai. Strūktura ir klasifikacija. Teisėkūra.
| |
Lapų skaičius: 20 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės normos,teisės sistema, vieša ir privati teisė, teisės realizavimas,teisės forma (šaltinis), rūšys, norminis teisės aktas,teisinė atsakomybė, jos rūšys, teisinės atsakomybės rūšys, nusikaltimai ir baudžiamoji atsakomybė, administraciniai teisės pažeidimai ir administracinė atsakomybė, civilinės teisės pažeidimai ir civilinė atsakomybė, konstitucinės teisės objektas, konstitucinės asmens pareigos, respublikos prezidentas ir vyriausybė, vyriausybės sudarymas, vyriausybės kompetencija, konstitucinis teismas, civilinės teisės samprata, baudžiamoji teisė kaip teisės šaka, norminių teisės aktų įsigaliojimas,direktyvos ir t,t, teisiniai santykiai, jų rūšys, valdžių padalijimo principai, esmė, seimo samprata, įgaliojimai, susiję su įstatymų leidyba, es pirminė ir antrinė teisė, es pagrindinės institucijos.
| |
Lapų skaičius: 16 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės samprata, teisės norma ir teisės istorinė raida. Istorinė teisės raida. Socialinės normos. Teisės šaltiniai. Teisės principai. Norminiai teisės aktai. Poįstatyminiai norminiai aktai. Įstatymų leidyba. Ypatumai, priimant įstatymus referendumu. Vyriausybės nutarimai. Teisės normų galiojimas laike, erdvėje ir asmenims. ERDVĖJE/ TERITORIJOJE. Teisės aiškinimas. Teisės aiškinimo rūšys. Teisės normų galiojimas asmenims. Teisės normų spragos, kolizija ir konkurencija. Teisės normų kolizija. Teisės normų konkurencija. Teisės sistema. Teisės realizavimas. Teisė (law, right). Law – įstatymai; right – tam tikram asmeniui priklausančios teisės. Subjektyvinė teisė – atskiram asmeniui priklausanti teisė. Asmuo gali būti fizinis ir juridinis. Objektyvioji teisė – teisės normų visuma. Teisės norma – tai valstybės priimta arba sankcionuota visiems privaloma bendrojo pobūdžio taisyklė, kurios įvykdymas užtikrinamas valstybės prievarta. Tai elgesio taisyklė. Teisės normos požymiai (elgesio taisyklės). 1. Valstybės priimta arba sankcionuota. Valstybė teisės normas priima per savo įgaliotas institucijas (vyriausybė, prezidentas). Sankcionavimas – valstybės patvirtinimas kitų institucijų priimtų normų. 2. Bendrojo pobūdžio. Tai reiškia, kad elgesio taisyklė skirta individualiais požymiais neapibūdintiems asmenims. Pvz., prezidento dekretas dėl pilietybės suteikimo, nėra teisės norma, nes jis skirtas konkretiems asmenims. 3. Visiems privaloma. Šio požymio negalima suprasti absoliučiai. Teisės norma yra privaloma tik tiems asmenims, kuriems ji skirta. 4. Valstybės prievarta. Dauguma teisės normų vykdoma savarankiškai ir tiktai atvejais, kai geranoriškai nevykdoma, naudojama valstybės prievarta.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
