Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Teisės principai, rūšys, jų praktinė analizė Lapų skaičius: 14 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Jau nuo senų senovės logiškas mąstymas buvo paremtas tam tikrais principais. Principai yra tam tikros taisyklės, kurių pagalba mes galime surasti bendrą kalbą – turinčią logikos, lygybę, pasiekti laisvę, teisingumą, taip pat jų pagalba sukurti filosofijos bei teologijos pamatus. Sukūrus vienokius ar kitokius principus paskelbti visuomenei nėra sunku, tačiau kaip rodo gyvenimiška patirtis ir istorija, laikytis šių principų nėra lengva, netgi kai kuriais atvejais labai sunku. Tai mums visiems įrodė „prezidentūros skandalas” Lietuvoje. Teisės principai ir jų samprata. Teisės principų rūšys. Bendrieji teisės principai. Tarpšakiniai teisės principai. Šakiniai teisės principai. Atskirų teisės institutų principai. Konstitucinės teisės principai. Civilinės teisės principai. Baudžiamosios teisės principai. Tarptautinės teisės principai. Išvada. Šiame darbe, remiantis įvairia literatūra, bandžiaus išdėstyti pagrindinius teisės principus, jų rūšis. Manau, kad aptarti visi šie teisės principai yra visos teisės sistemos pamatinės nuostatos, kuriomis yra pagrįstas teisinis reguliavimas ir teisinė praktika, jos realizavimas. Teisės principai nurodo kaip turi būti sureguliuoti žmonių santykiai. Jie lemia teisės normų turinį ir jų taikymą, užtikrina teisės sistemos darną ir dėsningumą. Literatūra.
| |
Lapų skaičius: 16 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Teisės principo samprata. Teisės principo sąvoka. Teisės principo formavimosi procesas. Teisės principo požymiai. Teisės principų rūšys. Bendrieji teisės principai. Tarpšakiniai teisės principai. Šakiniai teisės principai. Kitos teisės principų klasifikacijos. Teisės principų vieta teisinėje sistemoje. Išvados. Literatūros sąrašas. Šio darbo aktualumą apsprendžia didelė teisės principų reikšmė teisės teorijai ir praktikai. Teisės principai išreiškia ir saugo žmogiškąsias vertybes, teisės ir įstatymo viršenybę, tik jais remiantis gali funkcionuoti teisinė valstybė ir efektyvi teisėsaugos institucijų sistema.
| |
Teisės principo Visi lygūs įstatymui samprata Lapų skaičius: 24 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įžanga. Temos pasirinkimas ir jos aktualumas šiandieninėje situacijoje. Darbo tikslas. Darbo dėstymo principas. Dėstymas. Principo samprata įvairiais istoriniais laikotarpiais. Iki pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių teorinio pagrindimo. Xviii a. Ir pirmieji bandymai įtvirtinti principą. Tolesnė raida ir šiuolaikinės sampratos susiformavimas. Šiuolaikinis principo turinys. Lygybė pagal lytį. Lygybė pagal rasę. Lygybė pagal tautybę ir priklausomybę tautinei mažumai. Lygybė pagal kalbą. Lygybė pagal kilmę. Lygybė pagal socialinę padėtį. Lygybė pagal tikėjimą, įsitikinimus, pažiūras. Lygybė pagal fizinę būklę. Principo interpretavimas šiuolaikinėse valstybėse. Jungtinių tautų oficiali pozicija. Realizacija atskirose valstybėse. Išvados. Sąvokos suformulavimas. Materialinio principo suvokimo problematika. Darbo tikslo pasiekimo įvertinimas. Literatūros sąrašas. Lygybės sąvoka lietuvoje kol kas daugeliui žmonių sukelia socialistinės santvarkos prisiminimus. Tuo metu populiarūs šūkiai `visiems po lygiai`, `visi lygūs`, `iš kiekvieno pagal galimybes kiekvienam pagal poreikius` ir kiti ilgam pasiliko lietuvių mąstysenoje. Tenka prisiminti d.orvelo apsakymą `gyvulių ūkis` [11], kuriame taikliai pastebėtas tokios santvarkos absurdiškumas realybėje. Keisčiausia, jog orvelas šį apsakymą parašė dar prieš antrąjį pasaulinį karą, kai dar nebuvo įmanoma numatyti tarybų sąjungos atsiradimo. Nors orvelas nagrinėjo lygių gyvulių ūkio analogiją, tačiau beveik idealiai atkartojo būsimų tarybinių kolūkių situaciją, kai `lygūs pirmininkai` tapdavo `lygesni` už `lygius kolūkiečius`. Šis santykinis darbo temos bei literatūrinio kūrinio panašumas idealiai atkartoja šiuo metu daugeliui piliečių iškilusią problemą, kai principas `visi lygūs įstatymui` tampa grynai deklaratyvus suprantant jį senąja prasme. Tačiau čia reikia griežtai atsiriboti nuo išvedžiojimų, kai pradedama lyginti ne teisinės, bet materialinės galimybės.
| |
Lapų skaičius: 8 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Turinys. Įvadas. Teisės samprata. Teisės sąvoka. Teisės požymiai. Teisė objektyviuoju ir subjektiniu požiūriu. Teisės klasifikacija. Teisės lygmenys. Išvados. Priedai , 9. Literatūra. Įvadas. Teisės kūrimosi ir raidos kelias – ilgas ir sudėtingas. Jos atsiradimas siejamas su ekonominėmis ir socialinėmis permainomis, įvykusiomis paskutiniuoju gimininės – gentinės santvarkos gyvavimo laikotarpiu. Teisė, kaip ir valstybė, atsirado ne staiga ir ne tuščioje vietoje. Ji formavosi palaipsniui tuo metu veikusių paprotinių normų ir taisyklių pagrindu. Istorinė patirtis liudija, kad teisė, kaip teisingumo išraiška, istoriškai keitėsi, atvaizduodama visuomenės materialinės ir dvasinės pažangos lygį, kiekvienos epochos ir kiekvienos tautos socialinės ir dvasinės raidos ypatumus. Teisės formavimasis – tai ilgas istorinis procesas, susidedąs iš sudėtingų ir konkrečių istorinių civilizacijų, etapų, nulemtų tautų ir mokslo raidos savitumų. Šis procesas tęsiasi ir toliau, teisė nuolat tobulėja. Šio darbo tikslas – išsamiai paaiškinti, kas tai yra teisė (t.y. Teisės samprata) ir aptarti svarbiausius teisės požymius. Teisės požymiai atskleidžia, konkrečiai nusako kam reikalinga teisė, kokia jos paskirtis, apibūdina teisės galiojimą. Kad geriau atsiskleistų teisės esmė, šiame darbe aptariama teisės klasifikacija, teisės lygmenys. Teisės samprata. Visa žmonijos istorijos raida parodė, kad negali būti visuomenės be tam tikrų taisyklių (socialinių normų), reguliuojančių jos narių tarpusavio santykius. Jau pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje buvo daug įvairių įpročių, tradicijų, draudimų ir kitokių moralinio pobūdžio normų bei taisyklių, kurių nemaža dalis vėliau, besiformuojant valstybėms, tapo teisės normomis.
| |
Lapų skaičius: 11 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Norint nagrinėti teisės mokslą, kaip ir kiekvieną mokslą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką mes nagrinėsime, kadangi pastangos perprasti objektą, kurio reikšmė nežinoma, yra bevaisės ir betikslės. Taigi, kaip atsirado teisė? P.Leonas “Teisės enciklopedijos paskaitose” mini seną graikų padavimą, kuriame Dzeusas pasiuntęs itin protingą asmenį Epimetėą, kuris turėjo žemės būtybes apdalinti įrankiais kovai dėl būvio. Vienai būtybei Epimetėas davęs aštrius nagus, kitai – didelius sparnus, dar kitai – stiprius dantis. ĮVADAS. Teisės samprata. Teisės, kaip tautos kultūros, samprata. Teisės, kaip “lašo jūroje”, samprata. Teisės, kaip religijos, samprata. Teisės, kaip nepasiekiamos idėjos, samprata. Teisės, kaip valstybės politikos, samprata. Teisės, kaip “to, ką daro teismai”, samprata. Išvados. Literatūra.
| |
Lapų skaičius: 19 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisės sistemos samprata. Teisės sistemos skirstymas pagal teisės šaltinių galią: konstitucinė ir ordinarinė teisė. Teisės sistemos skirstymas pagal reguliavimo dalyką: teisės šakos ir institutai. Reguliavimo metodo reikšmė. Horizontalusis ir vertikalusis teisės sistemos aspektai. Hierarchinė priklausomybė. Materialinė ir proceso teisė. Viešoji ir privatinė teisė. Išvados. Literatūros sąrašas. Šio referato tikslai. Pabrėžti teisės sistemos skirstymą pagal teisės šaltinių galią į konstitucinę ir ordinarinę teises. Apžvelgti teisės sistemos skirstymą pagal teisinio reguliavimo dalyką: teisės šakas ir institutus. Įsigilinti į teisinio reguliavimo metodo reikšmę teisę skirstant į šakas ir institutus. Apibrėžti skirtumą tarp materialiosios ir proceso teisės reguliavimo objektų. Išskirti viešosios ir privatinės teisių skirstymą į šakas, šių teisės sistemos dalių suartėjimo tendenciją.
| |
Teisės sistema (arba teisės normų sistema). Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės normų sisteminimo lygmenys. Teisinio reguliavimo metodą, kaip teisės normų sisteminimo pagrindą, apibūdina tokie jo požymiai. Teisės šakų tarpusavio priklausomybė (koreliacija). 3 tema. Teisės forma. I. Teisės forma ir jos rūšys. II. Teisinis paprotys. Teisinis precedentas. Norminis teisės aktas. Specifinės teisės formos. 7 tema. Teisės sistema (arba teisės normų sistema). Teisės sistemos samprata ir požymiai. Teisės sistema. Teisės normų sisteminimas. subordinacija. ir koordinacija. Pirmasis teisės normų sisteminimo rezultatas. Teisės instituto. Antrasis, bendresnis teisės normų integracijos lygmuo. Trečiasis teisės normų sisteminimo rezultatas . diferenciacijos. integracijos. Savarankiškos teisės šakos atsiradimo sąlygos yra. Subordinacijos tikslas. nustato. iš teisti. Reguliavimo metodas. Koreliacijos paskirtis. visos teisės šakos pirmiausia skirstomos į. Proceso teisei priklauso tokios teisės šakos. Materialiajai teisei priskirtos teisės šakos toliau gali būti skirstomos taip. Teisės sistemos santykis su teisine sistema ir teisės aktų sistema. skiriama nuo. kaip siauresnė sąvoka nuo platesnės.Jos struktūrai būdingi trys lygmenys. Teisės literatūroje skiriamos keturios pagrindinės teisinių sistemų rūšys (šeimos). Teisės forma.
| |
Lapų skaičius: 27 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: TS susiformavimo priežastys. Sociologinio požiūrio reikšmė. Analizės lygiai. 3.3. Teisinių-socialinių reiškinių atskyrimas. Su kitais visuomeniniais mokslais. 1.3. Tyrimo etika. Stebėjimas. 2.1. Metodologiniai principai. 3.1. Dokumento sąvoka TS. 3.2. Dokumentų kokybinė analizė. 3.3. Dokumentų kiekybinė analizė. 4.2. Eksperimentavimas. Teisė kaip religija. RELIGIJOS SAMPRATA. lygiais. būdais. visuomenės solidarumą. teisiniu pozytivizmu. statistines visumas. Šeimyninės. Individualistinė. visuomenė. Sociologijos objektas. juristika. Teisingumo principą. Teisės vykdymas. Teorijos reikšmė. Teorijos kritika. Intelektualinė. Struktūrinė. Politiniai režimai. Šventieji. Šventi simboliai. Ritualai. Religinės vertybės. Normų sistema. Bažnyčia. Sekta. Denominacija. kultą. Struktūrinis. Idėjinis. Sociologija - mokslas apie visuomenæ, tuo tarpu teisës teorija - mokslas apie technikos dalykus. Sociologija - visuomenës ir jos grupiø elgsenos tyrimai. Jos tikslai. 1) nustatyti, kokios jëgos átakoja visuomenæ, jos grupes. 2) nustatyti pokyèius visuomenëje. 3) nustatyti visuomenës struktûrinius pagrindus.
| |
Lapų skaičius: 110 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Bendrosios sociologijos samprata, ištakos, raida. Teisės sociologijos mokslo susiformavimo priežastys. Mokslas apie visuomenę, visuomenės grupes ir visuomeninę elgseną. Teisės sociologijos mokslo sąvoka. Pirmoji reikšmė. Antroji reikšmė. Analizės lygiai. Statistinė visuma. Teisės sociologijos mokslo objektas. Socialinis reiškinys. TS objektai yra teisiniai sociologiniai reiškiniai. Žalos kriterijus. Jei žala nedidelė arba neapibrėžiama, tai nebus teisės reiškinys. Jei žala didesnė arba ją galima apibrėžti, tai teisės reiškinys. Prievartos kriterijus - prievarta siejama su specializuotais organais, vykdančiais jiems iš anksto numatytą funkciją. Jei visuomenė suteikia t.t. Prievartos priemonę ir tikisi, kad ta prievarta bus įgyvendinta, tai bus teisės norma. Jei nesitiki - tai teisės normos nebus. Specializuotas organas, vykdantis prievartą yra valstybė. Kitas prievartos požymis yra tas, kad jos pobūdį ar rūšį galima tiksliai nustatyti. Nagrinėjimo proceso kriterijus. Teisės sociologijos mokslo sistema. Įst. Leidybos sociologija. Teisminė sociologija. Teisės etnologija. Teisės antropologija. Teisės psichologija. Ii tema. Teisinis-sociologinis tyrimas. Sociologinis aprašymas. <1> subjektyvi stadija. Ar pasirenkant reiškinį, jis yra tipiškas (pvz. , ar išrinkus naują parlamentą, padidėja išleidžiamų įst. Skaičius). Ši problema vadinama teorine prielaida. Teorinė prielaida. <2>. Hipotezė. <3>. <4>. <5>. <6>. Sociologinių tyrimų kaina. Rezultatų slaptumas ir panaudojimas. Teisės sociologijos metodai. Objektyvumo taisyklė. Materialumas - tai reikalavimas atmesti iš tyrimo objektų visa tai, kas turi asmeninį, jei tai nėra visuotina, ir grynai vidinį jausminį pobūdį. Abejingumas. Istorinio lyginamumo taisyklė. Dokumentų tyrimas. Dokumentas. <1>. <2>. Kiekybinis T aktų apimties įvertinimas. Vidinis sumavimas. Faktų tyrimas. Kokybinis (monografinis)...
| |
Teisės sociologijos konspektas Lapų skaičius: 94 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės sociologijos apibūdinimas. 1 tema. Teisės sociologijos samprata ir objektas. Teisės ir sociologijos sąvokos. Teisė kaip teisingumas ir teisė kaip tvarka, jų santykis. Teisė. Teisė kaip teisingumas. Teisė kaip tvarka. Teisių ir pareigų pusiausvyra. Sociologiją. Teisės sociologija. Teisės sociologijos sampratos ir metodologiniai pagrindai. Teisės sociologija. Siauruoju požiūriu. Socialinė valia. Plačiuoju požiūriu teisės sociologija. Pirminiai teisiniai reiškiniai. Plačiuoju teisės sociologijos požiūriu. Metodologija. Išskiriami 4 teisės sociologijos metodologijos pagrindai. Teisės sociologijos objektas. Teisės sociologinio tyrimo metodologija. Teisės sociologinio tyrimo savitumas. Objekto“ subjektyvumą. Subjektyvaus „objekto“. Bet tai tik vienas teisės sociologinio tyrimo savitumo aspektas. Kitas teisės sociologinio tyrimo savitumo aspektas susijęs su jos tyrimų objekto ir tyrimo rezultatų naudojimo specifika. (metodologinis principas). Teisinių dokumentų kokybinė analizė. Teismų praktikos sociologinė analizė. Teisinį dokumentą reikia nagrinėti ne jurisprudencijos, o teisės sociologijos požiūriu. Teisinio dokumento negalima suvokti kaip tikrovės, apie kurią jis praneša, objektyvų ekvivalentą. Loginės analizės objektas yra teismo sprendimai, kurie paskelbiami tei. Pirmasis toks iškreipimas. Antrasis iškreipimas. Šiuos iškreipimus atitaiso teismų praktikos sociologinės analizės. Teismų praktikos analizė grindžiama teismų sprendimų atranka. Bendrosios sociologijos tikslams. Teisės sociologijos tikslams. Su dokumentų turiniu nesusijusi. Su dokumento turiniu susijusi kiekybinė analizė įgyvendinama dviem būdais. Vienarūšių teisinių dokumentų kiekio skaičiavimas. Vienarūšių teisinės informacijos ląstelių skaičiavimas teisiniame dokumente. Jai kyla dvejopa užduotis. Bendroji sociologija labai ištobulino žiniasklaidos, pavyzdžiui. Dalyvaujantis. Nedalyvaujantis stebėjimas. Todėl būtina griežtai laikytis pagrindinio monografinio stebėjimo principo. Taigi monografinio metodo esmė – užfiksuoti tiriamo reiškinio sąveiką su kitais reiškiniais, aplinka, apibrėžti. Pirmojo apklausos skiriamojo bruožo. Antrasis apklausos skiriamasis bruožas. Trečiasis apklausos skiriamasis bruožas. Ketvirtasis apklausos skiriamasis bruožas. Anketinė apklausa. Visi anketos klausimai skirstomi į du pagrindinius tipus. Klausimai apie teisės žinojimą. Klausimai apie faktus. Klausimai apie nuomonę. Kiama atskleisti vertybines nuomones apie įstatymų leidybą, o pati apklausa apima visą visuomenę. Nę. Vientisos anketinės apklausos. Atrankinė anketinė apklausa. Išskiriamos dvi interviu rūšys. Standartizuotu. Nestandartizuotu interviu. Eksperimentas. Išskiriamos dvi eksperimento rūšys. Kontroliuojamas arba laboratorinis eksperimentas. Nekontroliuojamas eksperimentas, arba natūralusis eksperimentas. Jausminimo testai. Mokslinė hipotezė – tai prielaida apie mokslinių sąvokų tarpusavio ryšio pobūdį. Teorinę schemą. Anketos, statistinio dokumento arba kito sociologinio metodo kalba. Remdamasis tyrimo rezultatais, sociologas išveda tam tikras tendencijas ir nustato vieno įvykio priklausomybę nuo kito, pavyzdžiui, teisinio veiksmingumo mažėjimo priklausomybę nuo įstatymų su teisės spragomis daugėjimo. Jimas, išryškėja, kai vis daugiau atskleidžiamas antrasis požymis, pavyzdžiui, įstatymų su teisės spragomis veikimo trūkumai, mokslininkas. Tyrimai. Teorijos. Hipotezės. Teisės sociologijos funkcijos. Pažintinė teisės sociologijos funkcija. Teisinė tikrovė ir jos rūšys. Kodėl teisinės tikrovės pažinimas yra problemiškas? Teisinių reiškinių dalinis priežastingumas. Teisės sociologijos raidos ir struktūros dėsniai. Praktinė teisės sociologijos funkcija. Sociologinė pagalba teisėkūros subjektams. Teisėkūros sociologijos formos. Visuomeninės (viešosios) nuomonės ir teisėkūros santykis. Sociologinė pagalba teisėjams. Pagalbos teisėjams formos. Sociologinė pagalba teisėkūros subjektams ir teismams lietuvoje: esamos situacijos kritinis vertinimas. Teisės sociologijos raidos bruožai. Vokiečių istorinės teisės m-kla. G.gugo. G.puchta. Fr.fon savinji. Savinji. G.gugo. Interesų jurisprudencija. R.jėringas. Anglų empirizmas. Dž.bentamas. H.mainas. H.spenseris. Apibendrintai galime teigti, kad paundo pagrindinės mintys buvo šios. K.levelynas. Dalis. Sociologinio požiūrio į teisę teoriniai pagrindai. Sociologinė teisės samprata. Teisinės sistemos sociologinis apibūdinimas. Socialinės grupės ir teisinės sistemos ryšys.teisinio pliuralizmo samprata. Teisinio pliuralizmo apraiškos ir poteisiniai reiškiniai.teisinės sistemos evoliucija. Teisinė akultūracija ir recepcija. Globalinė teisinė akultūracija europos sąjungoje. Nacionalumo ir universalumo santykis teisėje. Žmogaus teisių globalinės akultūracijos socialinis vaidmuo. Teisės evoliucijos socialinis pagrindas.teisės evoliucijos analitinė samprata. Socialinės tvarkos prigimtis. Socialinės tvarkos savaiminio formavimosi modelis. Socialinės tvarkos atmainų santykis. Teisės evoliucijos socialiniai veiksniai: papročių ir įstatymo, teisės ir ekonomikos, teisės ir politikos, teisės ir teisinio švietimo santykis. Teisės socialinis veikimas. Šiuolaikinėse europos kalbose išskiriamos keturios pagrindinės žodžio „kultūra“ prasmės. Socialinė kontrolė ir asmenybės socializacija teise. Socialinė kontrolė: sąvoka, modelis, funkcijos ir rūšys. Socialinė kontrolė – tai žmonių elgesio socialinės reguliacijos mechanizmas, kuris. Trikdo socialinės sistemos funkcionavimą. Deviacija – tai toks elgesio nukrypimas nuo normos, kurį dauguma visuomenės narių vertina kaip smerktiną ir neleistiną. Socialinės organizacijos veiksena, kuri spaudžia individus ir jų grupes peržengti dorovės ir teisės normų valdžią. Socializacija –. Institucinė teisėtumo apsauga ir rėmimasis teise. Teismų funkcijos. Diskrecija – tai pareigūno arba valstybinės institucijos teisė spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra. Teisės politika ir teisės veiksmingumas. Teisės politikos samprata. Įstatymų leidybos principai. Realizmo principas. Konstitucinis principas. Teisinės galios subordinacijos principas. Laisvės principas. Priešingų interesų derinimo principas. Bausmių apribojimo principas. Teisės negaliojimo atgaline data principas. Kodifikacijos politikos principai. Kompetencijos principas. Absoliutumo principas. Bendrumo principas. Aiškumo principas. Tęstinumo principas. Teisės socialinių poveikių (padarinių) vertinimo procedūra ir jos įgyvendinimo galimybės. Teisės politikos lietuvoje pagrindinės problemos. Teisės formaliojo veiksmingumo samprata. Teisės veiksmingumas yra teisės normų faktinio poveikio (rezultato) ir teisėkūros subjekto įsivaizduojamo (planuojamo) teisės normų įgyvendinimo rezultato (arba teisės normų paskirties) santykis. Eiliniai visuomenės nariai įstatymo pagrindinių teiginių prasmę dažniausiai įsisąmonina tarpusavyje bendradarbiaudami. Pirmoji pozicija grindžiama prielaida. Pagrindiniai teisės veiksmingumo požiūriai. Teisės neefektyvumo požiūrį. Teisės efektyvumas apibrėžiamas kaip teisėto elgesio ir nuo normos nukrypusio elgesio raiškos dažnumų santykis. Teisės normos efektyvumas beveik visiškai sutapatinamas su jos įgyvendinimo procesu teisės taikymo institucijų veikloje. Teisės socialinio veiksmingumo sąvoka apima ne tik tokių planuotų rezultatų, kurie neprieštarauja pačios teisės socialinei paskirčiai, siekimą, bet ir gavimą tokių šaluti. Rezultatų, kurie nesukelia neigiamų padarinių, nepakerta visuomenės narių tikėjimo pagrindinėmis socialinėmis vertybėmis. Dalis. Specializuoti sociologiniai požiūriai į teisę. Specializuotų sociologinių požiūrių į teisę metodologija. Marksistinė paradigma. Neomarksistinė paradigma. Nemarksistinė konfliktų paradigma. Funkcionalizmo požiūris į teisę. Įkūnija dvi sampratos. Teisė kaip socialinės integracijos mechanizmas. Konsensusas (susitarimas) - vakarietiškos visuomenės socialinės integracijos pagrindas. Moderniosios teisės ir socialinės kaitos ryšys. Socialinės kaitos sampratos: “socialinis pokytis” (l. Friedmanas, j. Ladinskis), “socialinės kaitos lygiai” (j. Grosmanas, m. Grosmanas). Užrašyta teisė gali įgyti potencialo. Jeigu. Ji turi kokį nors ypatingą pagrindą viešpatavimui. Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Marksizmo ir neomarksizmo požiūris į teisę. Konsensuso kritika. Teisės ir prekių formų ryšys. Teisės subjekto sąvoka. Laisvo darbo sistema ir ekonominė prievarta (k. Marksas, j. Pašukanis). Teisės ir ideologijos ryšys. Teisinės ideologijos analizės požiūriai. Teisinė konfliktologija. Teisinio konflikto struktūra ir raida. Teisinio konflikto tipologija. Konflikto pabaiga. Mikrosociologiniai požiūriai į teisę. Teisė kaip socialinio veiksmo pagrindas (m. Vėberis). Teisės socialinio veikimo analizė.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
