Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Teisė ir tekstas. Teisės šaltiniai. Norminis aktas Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Norminio akto samprata. Norminio ir individualaus teisės aktų skirtumai. Norminių aktų rūšys. Konstitucija. Įstatymai. Poįstatyminiai aktai. Tipinė norminio akto struktūra. Teisės normų formulavimas norminių aktų tekste. Reikalavimai norminiams teisės aktams. Išvados. Istoriškai yra žinomos trys valstybės valios įteisinimo formos: teisinis paprotys, teisinis precedentas ir norminis teisės aktas. Visos minėtos formos yra svarbūs teisės šaltiniai, įtvirtinantys tam tikrą elgesio reguliavimą. Feodalinėje santvarkoje teisė buvo formuojama papročių ir teisinių precedentų pagrindu. (t.y. pirmi teisiniai tekstai buvo sudaryti iš užrašytų ir susistemintų papročių ir precedentų). Ne išimtis ir Lietuvos statutai ( jų buvo trys:1529m., 1566m., 1588m.), kurie buvo sudaryti pagal tokį patį principą. Pabrėžtina, kad jau pirmas Lietuvoje paruoštas statutas įtvirtino įstatymo viršenybę. (papročiais buvo remiamasi tik tokiu atveju, kai buvo reguliuojami santykiai, kurių nereglamentavo statutas). Taigi svarbiausia teisės raiškos forma romanų – germanų tradicijos šalyse, kurioms priklauso ir Lietuva, yra norminis aktas. Šio referato tikslai: •atskleisti norminio akto sampratą; •susipažinti su norminio akto rūšimis, jas palyginti; •išsiaiškinti Konstitucijos kaip teisės šaltinio svarbą ir vietą teisės sistemoje; •pristatyti norminių aktų struktūros modelį, aptariant turinį, formą, kalbą bei paskelbimo ir išleidimo detales.
| |
Lapų skaičius: 23 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Valstybės ir teisės sąveikos problema (įžanga). II Valstybės ir teisės santykis skirtngais požiūriais į teisės sampratą. 1. Pozityvistinis požiūris. a) valstybės ir teisės suvokimas. b) kritika. c) valstybės įtaka teisei. 2. Vertybinis (aksiologinis) požiūris. a) valstybės ir teisės suvokimas. b) teisinė valstybė. c) kritika. d) teisės įtaka valstybei. 3. Sociologinis požiūris. a) valstybės ir teisės suvokimas. b) kritika. c) teisės ir valstybės sąveika ir santykinis savarankiškumas. 4. Lietuvos kelias į naują valstybės ir teisės suvokimą. III Išvados. Šiame darbe nesistengiama išspręsti pačios teisės – valstybės santykio problemos, nes griežtai atmetant atskiras teorijas ir pasirenkant vieną vienintelę, galima tik sukurti uždarą sistemą – nesugebančią vystytis. Teisės sampratos, teisės ir valstybės santykio klausimais Lietuvoje iki šiol buvo vengiama diskutuoti. Nors kardinaliai pasikeitė Lietuvos padėtis, Lietuvoje vyksta teisinė reforma, bet nekeičiamas visos teisės sistemos pagrindas – pats požiūris į teisę. Atrodo, kad šie klausimai vis dar laikomi reikšmingais vien teisininkams teoretikams.
| |
Lapų skaičius: 18 Tipas: Kursinis Darbe esantys žodžiai: Vertybė: sąvoka ir reikšmė. Teisės sampratos genezė. Jos įtaka teisės kaip vertybės traktuotei. Teisė kaip vertybė. teisinės valstybės doktrinoje. Teisės raidos vertybinis orientyras – „žmonės, kokiais mes norime būti, ir bendruomenė, kurios siekiame“. (pagal R. Dworkiną). Teisė kaip moralės ar teisingumo „atmaina“. Minkštas įstatymas – viena. iš teisės kaip vertybės sampratos sąlygų. Post scriptum. IŠVADOS. NAUDOTA LITERATŪRA. Dažnai teisės kontekste, vartojant tam tikras sąvokas ar formuluotes, susiduriama su jų daugiareikšmiškumo problema, tačiau nemažai esti ir tokių, kurių buvimas priimamas kaip savaime suprantamas, natūraliai egzistuojantis dalykas. Viena tokių į visuomenės sąmonę „įaugusių“ frazių yra apriorinis teisės pripažinimas vertybe. Nors ilgą laiką visuomenės teisinėje sąmonėje tokia teisės samprata buvo akceptuojama kaip tam tikra duotybė, nereiklaujant konceptualaus jos pagrindimo, šiandien vis dažniau kalbama apie teisės ir įstatymo vertinimą bei jų atitikimą moralei. Tradiciją inertiškai paklusti teisei ir ją vykdyti, pakeitusi aktyvi diskusija dėl teisės visuomeninės vertės, rodo ne tik individų teisinės mintis brandą, bet ir moralumo paieškos teisėje svarbą.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisėkūra. Teisėkūros subjektai. Originalioji teisėkūra. Sankcionuotoji teisėkūra. Teisėkūros principai. Teisėtumo principas. Teisėkūros demokratiškumo ir viešumo principas. Teisėkūros profesionalumo principas. Socialinio kompromiso principas. Išsamumo principas. Bendrųjų teisės normų akto struktūrai keliami reikalavimai. Teisėkūros samprata ir subjektai. teisėkūra. Teisėkūros būdai ir rūšys. teisėkūra skirstoma į rūšis. Referendumai gali būti skirstomi. Sprendžiamieji referendumai. Patariamieji referendumai. Ratifikaciniai referendumai. Deleguotoji, arba įgaliotoji, teisėkūra,. teisės normų kūrybos stadijos. Teisėkūros juridinė technika. teisėkūros tobulinimo sąlygų. Todėl įstatymų leidėjui privalu. Teisėkūros juridinei technikai keliami du tikslai. teisėkūros technikos taisyklės skirstomos į tris. rusis. Išorinio teisės aktų tvarkymo taisyklės. Vartojami trijų rūšių terminai. Teisėkūros samprata ir subjektai. Tai visuomenės ar įgaliotų valstybės institucijų veikla, kuria siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti teisės normas atsižvelgiant į visų visuomenės narių teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei įgyvendinimo poreikius.
| |
Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos. Pagrindinės teisės aktų rūšys: Bendrųjų teisės normų aktas – tai kompetentingų valstybės institucijų (teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui. Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę. Tai dažniausiai teisės normų taikymo aktai (sutrumpintai – individualūs teisės aktai) Interpretuotų teisės normų aktai, kuriuos priima teisės normą aiškinanti institucija.
| |
Teisės formos ir teisės šaltinio skirtumas Lapų skaičius: 13 Tipas: Referatas Darbe esantys žodžiai: Įvadas. Teisės išorinio pavidalo apibrėžimai. Teisės formų (šaltinių) įvairovė. Išvados. Naudota literatūra. Šiame referate apžvelgsiu skirtingų autorių požiūrį į „teisės šaltinio“ ir „teisės formos“ sąvokas, jų daugiareikšmiškumą ir svarbiausia – skirtumus. Taip pat nagrinėsiu skirtingų teisės teoretikų pateiktus teisės šaltinius (formas). Teisės forma yra glaudžiai susijusi su teisės šaltinio klausimu. Tas glaudumas neatsargiai elgiantis virsta sąvokų susiliejimu, tapatinimu. Teisės šaltiniui imama suteikti įvairių prasmių juo vadinant ne įstatymų leidėjo interesus (valią), paskatinusius normos atsiradimą, bet ir tuos aktus, kuriais norma yra išreiškiama, formuojama, todėl teisės teorijos vadovėliuose teisės šaltinio ir teisės formos temos dažnai formuojamos kaip ta pati tema – teisės šaltinių (formos) sąvoka. Yra autorių (A.V.Mickevičius), kurie šių sąvokų tapatinimą laiko natūraliu dalyku, nes „patogu vartoti”. Teisės mokslas vargu ar gali taikytis su “vartoti patogiomis“, bet logikos požiūriu netiksliomis sąvokomis, kurios atitinkamai veikia ir patį teisinį mąstymą, mažina jo samprotavimų aiškumą.
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės funkcijų samprata Teisė – tai svarbiausias socialinės tvarkos veiksnys: ji užtikrina socialinį stabilumą, saugo individus ir visą visuomenę nuo įvairių destruktyvaus ir antisocialinio elgesio apraiškų. Ji – visuomeninių santykių saugumo garantas. Kaip normatyvinis darinys teisė dalyvauja kuriant visuomenės struktūrą, kontroliuoja leistinumo ribas individų ir valstybės veikloje. Taip pat ji pasireiškia kaip ekonomikos ir politikos raidos išraiška ir reguliavimo įrankis, jų raidą lemiantis veiksnys. Taigi teisės samprata apima ne tik teisės šaltinius, struktūrą, principus, bet ir jos socialinę paskirtį bei funkcijas, kuriomis teisė tiesiogiai įsiprasmina visuomenėje kaip socialinio elgesio reguliatorius. Teisės socialinė paskirtis – tai tas tikslas, kuriam teisė kuriama ir dėl kurio ji egzistuoja, t. y. ji turi ginti žmogaus teises ir laisves. O jos paskirtis yra įgyvendinama teisės funkcijomis.
| |
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savaldybių institucijų analizė Lapų skaičius: 45 Tipas: Prezentacija Darbe esantys žodžiai: Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savaldybių institucijų analizė. Asmenų aptarnavimo institucijose tvarka. Reikalavimai. Asmenų aptarnavimo būdai. Asmenų aptarnavimo kokybės vertinimas. Informacijos gautos iš valstybės institucijų analizė. Informacijos gautos iš savivaldybių institucijų analizė. Išvados.
| |
Lapų skaičius: 1 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės įgyvendinimas. 1. Keturias teisės įgyvendinimo „formas". Teisės normų taikymo požymiai. 3. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo principai. 4. Teisės taikymo aktai ir jų rūšys. Pagal priimančius subjektus skirstomi į. Pagal teisinio reguliavimo objektą, skirstomi į. Teisės spragos, jų šalinimas taikant įstatymo ar teisės analogiją. teisės laikymasis. teisės vykdymas. naudojimasis teise. teisės taikymas. Teisės įgyvendinimas. teisės įgyvendinimą sudaro trys tarpusavyje susijusios akcijos. pareigų vykdymas šiuo atveju suprantamas. negatyviai. pozityviai. 2. Teisnumo ir subjektinės teisės įgyvendinimo skirtuma. Įgyvendinti teisnumo lygmens teisę. Įgyvendinti subjektinę teisę. teisės taikymas taip pat gali būti dvejopas. pozityvus. Negatyvius. Teisę būtina taikyti tokiais atvejais. Sktai gali būti klasifikuojami pačiu įvairiausiu pagrindu. Šalinimo būdai. Analogija.
| |
Teisės ir teisinės atsakomybės principai teisės proceso struktura Lapų skaičius: 6 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisės principai. Unersalūs žmogiško sugyvenimo principai. Teisingumas. Bendrieji teisės principai. Teisinės atsakomybės principai. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Teisinės atsakomybės stadijos. Teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Teisės principai – teisės esmės reiškimo būdai, nurodantys, kaip konkrečiomis teisės normomis turi būti reguliuojami žmonių santykiai, kad įgautų teisių ir pareigų vienovės pavidalą ir būtų humanizuojami bei demokratizuojami.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
