Meniu
- Anglų kalba
- Aplinka
- Apskaita
- Astronomija
- Biologija
- Chemija
- Dailė
- Edukologija
- Ekonomika
- Elektronika
- Ergonomika
- Etika
- Filosofija
- Fizika
- Geografija
- Informatika
- Istorija
- Kalbos kultūra
- Kita
- Lietuvių kalba
- Logika
- Lotynų kalba
- Matematika
- Mechanika
- Medicina
- Menai
- Muzika
- Pedagogika
- Politologija
- Psichologija
- Raštvedyba
- Religija
- Sauga
- Sociologija
- Sportas
- Statyba
- Teisė
- Transportas
- Užsienio lit.
- Vadyba
- Vokiečių kalba
Konspektai kursiniai referatai diplominiai
Lapų skaičius: 2 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Teisinė mintis ir teisės mokslas. Aukštųjų teisės studijų pradžia. Lietuvos valdymas iki 1863 (251 – 266 psl.). LDK teises galiojimo problema (266 – 274 psl.). Rusijos imperijos teises ivedimas lietuvoje (274 – 279 psl.). Valdymo ypatumai po 1863m. sulikimo. Režimo pokyčiai 1863-1900m. 1900-15m. Užnemunė(1795-1915m.). Lenkijos karalystė. Napoleono kodekso galiojimo įvedimas. Prūsijos teisė. Prancūzijos įstatymų įvedimas. Teisė Lenkijos karalystėje. vokietijos okupacinio režimo teisė lietuvoje (1915-1918 m.). teisės mokslas ir mokslininkai. atkuriamos lietuvos valstybės konstitucionavimas ir nacionalinės teisės kūrimo pagrindų nustatymas. svarbiausi lietuvos tarybos veiklos etapai 1917-1918m. lietuvos tarybos sudarymas. lietuvos tarybos 1918m. vasario 16d. aktas. konstitucinės monarchijos sumanymas. pirmoji laikinoji lietuvos konstitucija ir nacionalinės teisėkuros pagrindų nustatymas. lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatinių dėsnių priėmimas ir jų turinys. nacionalinės teisėkūros pagrindų konstitucionavimas. pirmosios laikinosios konstitucijos. pamatinių dėsnių pataisos. 1919 m. laikinosios konstitucijos pamatinių dėsnių redakcija. rengimasis sušaukti steigiamąjį seimą. steigiamojo seimo rezoliucija ir konstitucinė jos reikšmė. 1920 m. laikinoji lietuvos valstybės konstitucija. 1922 m. lietuvos valstybės konstitucija. Konstitucijos priėmimas. Konstitucijos sandara. Pilietybės teisinis reguliavimas. Teisinė piliečių padėtis. Aukščiausių valstybės institucijų sistema. 1926 m. Perversmo padariniai. 1928 m. LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJA. 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija- vienas pirmųjų aktų, pasukusių nuo demokratijos į autoritarizmą. KONSTITUCIJOS NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMAS. Nauji 1938 m. Lietuvos Konstitucijos pagrindai. Administracinė teisė. Administracinis teritorinis sutvarkymas. Administracinis aparatas. BAUDŽIAMOJI TEISĖ. Nusikaltimai visuomenei. Bendrosios kompetencijos teismai. Klaipėdos krašto teismai. Proceso teisė. Bendrieji proceso teisės bruožai. Teisininkų rengimas. Teisės mokslas Lietuvos universitete. Teisė Lietuvoje okupacijų laikotarpiu (1940-1990 m.). Lietuvos valstybės okupacija ir aneksija. Lietuvos SSR 1940 m. Konstitucija. Konstitucijos nuostatu įgyvendinimas ir teisės sovietizavimas. Sovietinė teisė Lietuvoje 1944 – 1990 metais. Antroji Sovietinė okupacija. Sovietinė Lietuvos 1978 m. Konstitucija. Kelias į laisvę. Bendrieji sovietinės teisės sistemos bruožai. Sovietinės teisės sistema. Teisės studijų pertvarkymas 1940-1941 mokslo metais. Teisininkų rengimas Sovietinėje Lietuvoje. Teisės mokslo padėtis Sovietinėje Lietuvoje. Teisė Lietuvos išeivijos darbuose. NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMAS 1990 m. IR JOS TEISĖS RAIDA. Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimas. Naujos Lietuvos Nacionalinės Teisės Kūrimo Pradžios Pozicijų nustatymas. 1.2 Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Neprikl. Lt valst.atkūrimas 1990. Laikinasis pagr.įst. Valst.valdžios ir vald.instit.sistema. Teismas ir Prokuratūra. Konstit.Lt.valst.raida. Lt.Konst.raida sov.agresijos akivaizdoje. Naujos Konst.rengimas ir priėmimas 1992 m. Civilinės teisės šaltiniai. Palikta galioti sovietinė civilinė teisė. Svarbiausi nauji civiliniai teisės šaltiniai. Teismų praktika kaip civilinės teisės šaltinis. CIVILINĖS TEISĖS BRUOŽAI. BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS RAIDA. Mirties bausmės problemos sprendimas. Baudžiamosios teisės pakeitimai, nulemti tarptautinių teisės aktų. Kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonės. Svarbiausi BK bendrosios dalies pokyčiai. BK Specialiosios dalies pokyčiai. Varšuvos kunigaikštystė. 1915 M. VOKIEČIŲ KARIUOMENEI OKUPAUS. Rinkimų teisė. Konstitucinė teismo padėtis. Savivaldybės. Konstitucinė Klaipėdos krašto padėtis. Teisinis naujo požiūrio į valstybę ir visuomenę įtvirtinimas 1938 m. Konstitucijoje. Administracinės teisės šaltinia. Ministrų kabinetas. Finansų ministerija. Žemės ūkio ministerija. Susisiekimo ministerij. Vidaus reikalų ministerija. teisingumo minist. švietimo ministerija. krašto apsaugos ministerija. užsienio reikalų ministerija. valstybės kontrolierius. klaipėdos krašto administracija. administracinio aparato tarnautojai. Teismų sistema 1918-1940m. Laikinajam įst buvo numatyti ypatingieji kairiniai teismai. eisės mokslas už universiteto sienų. Civilinė teisė. Baudžiamoji teisė. Hitlerinė okupacija ir teisininkų re. 1989m. gegužės 18d. LTSR AT paskelbė deklaraciją. Sovietinio 1961m. Baudžiamojo kodekso.
| |
Lapų skaičius: 114 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Pirma paskaita. Įvadas. Teisės istorijos dalykas ir vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės istorijos mokslo metodai. Teisės istorijos studijų aukštosiose teisės mokyklose tikslai. Teisės istorijos dėstymo Europos ir Lietuvos universitetuose tradicija. Užsienio teisės istorija kaip teisės istorijos dalis. Europos teisės istorijos dalykas. Europos teisės istorijos studijų dalyko programa, darbo per semestrą tvarka ir atsiskaitymo reikalavimai. Antra paskaita. Teisės priešistorė. Teisės priešistorė ir jos periodizacija. Teisė rankiotojų ir medžiotojų visuomenėje. Teisė segmentinėje visuomenėje. Teisė protovalstybėse. Teisės istorinis prototipas. Teisės papročiai ir teisės “augimas” (teisės tradicija). Teisės tradicijų išsiskyrimas žmonijos istorijoje. Trečia paskaita. Senovės (Antikos) teisė: Mesopotamija, Egiptas ir Palestina. Mesopotamija. Urnammu ir Hammurapi kodeksai. Babilono visuomenės struktūros teisinis įtvirtinimas. Teisės “suviešinimas”. Teisminis procesas. Nusikaltimai ir bausmės, kraujo kerštas, taljono ir kompozicijos sistemos. Ordalija kaip kaltumo/nekaltumo įrodymas. Teisės primityvumas ir kazuistinis teisės pobūdis. Teisė Senovės Egipte. Teisė senovės Palestinoje. Hebrajų (judėjų) teisės šaltiniai ir kai kurie šios teisės ypatumai. Ketvirta paskaita. Senovės (Antikos) teisė: Graikija. Antikos miestų teisė. Atėnų visuomenės struktūra. Įstatymų leidyba Atėnuose. Drakono ir Solono įstatymai. Teisminis procesas. Teisės filosofijos atsiradimas. Penkta paskaita. Senovės (Antikos) teisė: Roma. Senovės Romos teisės periodizacija. XII lentelių įstatymai ir kiti romėnų teisės šaltiniai. Teisės kultas Romoje. Romėnų teisės kodifikavimas. Justiniano kodifikacija - pilniausias romėnų teisės rinkinys. Corpus juris civilis sandara ir šaltiniai. Šešta paskaita. Romėnų teisės likimas žlugus Romos imperijai. Bizantijos teisės šaltiniai. Interpoliacijos. Novelos. III-XIV a. Bizantijos teisės paminklai. Kai kurie ryškesni Bizantijos teisės požymiai. Rusų tiesa ir Bizantijos teisė Kijevo Rusioje. Rusų teisės atsilikimo priežastys. Septinta paskaita. Barbarų teisė. Barbarai ir jų teisės šaltiniai. Gentinis teisės pobūdis. Bendruomenės teismas. Kai kurie ryškesni barbarų teisės požymiai. Perėjimas prie teritorinio teisės taikymo. Anglų teisės istorijos pradžia. Anglosaksų įstatymai iki normanų įsiveržimo. Aštunta paskaita. Lenų ir dvarų teisė. Feodalinių santykių formavimasis Vakarų Europoje. Santykių "senjoras-vasalas" ir "dvarininkas-valstietis" teisinis reglamentavimas. Žemės nuosavybės formos. Feodalinė hierarchija. Senjoro ir vasalo tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Riterio teisinio instituto atsiradimas. Senjoriniai teismai. Feodalinių teisės papročių sisteminimas. Dvarų teisės ypatumai lyginant su lenų teise. Lenų ir dvarų teisės ypatumai Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje. Devinta paskaita. Miestų ir prekybos teisė. Miestų Vakarų Europoje atsiradimo veiksniai. Gyventojai ir jų organizacijos. Svarbiausi miestų teisės požymiai. Miestų teisės šeimos. Magdeburgo teisė. Lex mercatoria atsiradimas. Prekybos teisės šaltiniai. Svarbiausi prekybos teisės požymiai. Komerciniai teismai. Jūrų teisė, kaip sudedamoji prekybos teisės dalis. Dešimta paskaita. Kanonų teisė: popiežių revoliucijos reikšmė Vakarų teisės susiformavimui. Procesas prieš Jėzų Nazarietį. Krikščionybės atsiradimas ir paplitimas. Didžioji schizma. Kliuni reforma. Popiežių revoliucija. Dictatus Papae. Vakarų teisės tradicijos atsiradimas. Vienuolikta paskaita. Kanonų teisė: šaltiniai, jurisdikcija, doktrina. Kanonų teisės sisteminimas ir svarbiausi šaltiniai. Bažnytinė jurisdikcija. Kanonų teisės sistemos sandaros elementai. Konstituciniai kanonų teisės principai. Nuosavybės teisė. Sutarčių teisė. Santuokos teisė. Paveldėjimo teisė. Baudžiamoji teisė. Inkvizicinis procesas. Dvylikta paskaita. Romėnų teisės recepcija. Romėnų teisės likimas žlugus Vakarų Romos imperijai. "Vulgariosios" romėnų teisės šaltiniai. Pirmieji Europos universitetai ir romėnų teisė. Bolonijos teisės mokyklos programa ir metodas. Teisės metodologijos įtaka mokslo raidai. Glosatoriai ir konsiliatoriai. Romėnų teisės recepcija Europoje. Anglija ir romėnų teisė. Romėnų teisės recepcija ir karalių teisė. Trylikta paskaita. Anglijos teisės sistemos susiformavimas (su priedu apie karalių teisę apskritai). Normanų užkariavimo įtaka Anglijos teisėkūros institucijų raidai. Henriko II teisinė reforma.
| |
Lapų skaičius: 93 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Ius commune svarbiausios temos. 1. Įvadas į teisės istorijos studijas. Teisės priešistorė. 2. Teisės raida Vakaruose iki 11 a. (po Kr.). 3. 11-12 amžiai: Romėnų bei kanonų teisės sumokslinimas Bologna teisės mokykloje ir kituose Europos universitetuose. 4. Viduramžių teisės sistemų pliuralizmas. 5. Ius commune susiformavimas Vakarų Europoje. 6. Nacionalinės kodifikacijos ir teisinio partikuliarizmo įsigalėjimas Vakarų Europoje. 7. Anglų, JAV ir kontinentinės Europos „pakraščių“ teisės sistemų raidos savitumas Vakarų teisės tradicijos kontekste. 8. Grįžimas prie ius commune idėjų 20 a. antrojoje pusėje: bendros teisinės erdvės Europos Sąjungoje formavimasis. ii. LTI svarbiausios temos. 9. Feodalinės Lietuvos valstybės teisė (XIII – XVIII a.). 10. Valstybės valdžios organizavimas ir jos funkcionavimo teisiniai pagrindai XIII – XVIII a. (1). 11. Valstybės valdžios organizavimas ir jos funkcionavimo teisiniai pagrindai XIII – XVIII a. (2). 12. Luominė visuomenės struktūra ir gyventojų teisinė padėtis XIII–XVIII a. 13. Lietuvos Statutų teisė. 14. Okupuotos Lietuvos valdymo teisė (1795-1918 m.). Nepriklausomos Lietuvos valstybės teisės atkūrimas. 15. Atkurtos Lietuvos valstybės teisė. 16. Teisė Lietuvoje okupacijų laikotarpiu 1940 – 1990 m. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas ir jos konstitucinė raida 1990 – 1992 m. Teisės priešistorė: samprata ir periodizacija. Norint suprasti, kas ir kokia yra moderni ir šiuolaikinė teisė, būtina „užmesti akį“ į tas priešistorines visuomenes, jų socialinio elgesio reguliatorius, kuriuos tik su tam tikromis išlygomis galima pavadinti „teise“. Ar teisinga būtų teisės priešistore laikyti Antikos laikus? Ne! Priešistorė – dar senesni laikai, iš kurių nėra rašytinių šaltinių, nors chronologiškai paskutinioji priešistorės pakopa – protovalstybės – jau patenka ir į Antikos laikus.
| |
Lapų skaičius: 60 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: LDK susidarymas ir personalinė unija su Lenkija. 3. LDK valstybinė santvarka XV a. ir XVI a. pradžioje. 4. Administracinis-teritorinis suskirstymas ir vietinis valdymas. XV a.-XVI a. pradžioje. 5. Administracinio-teritorinio suskirstymo ir vietinio valdymo reforma. 6. Pavietų Seimeliai. 7. LDK Seimo reforma. 8. 1569 m. Liublino unija. Abiejų Tautų Respublikos susidarymas. 9. Bendros ATR institucijos. 10. LDK teismų sistema ir teisingumo vykdymas iki. 1564-1566 m. teismų reformos. 11. 1564-1566 m. teismų reforma. 12. Bajorų luomų formavimasis ir bajorų teisinė padėtis XIII-XVIII a. 13. Bažnyčios ir dvasininkų teisinė padėtis XIII-XVIII a. 14. Valstiečių teisinė padėtis XIII-XVIII a. 15. Miestiečių teisinė padėtis. 16. 1918 m. Laikinoji Konstitucija. 17. Laikinoji 1919 m. Konstitucija. 18. Steigiamojo Seimo rikimai. 19. 1920 m. Laikinoji Lietuvos valstybės Konstitucija. 20. Žemės reforma. 21. 1922 m. Lietuvos valstybės Konstitucija. 24. Spaudos, susirinkimų ir pramogų įstatymai 1919-1940 m. Lietuvoje seniausia teritorinė organizacija buvo kaimo bendruomenė. Jos savivaldos organas buvo kaimo vyrų susirinkimas ar krivūlė. Krivūlė rinko seniūną. Bendruomenė atsakydavo už savo narių nusikaltimus, spręsdavo tarpusavio ginčus, atlikdavo prievoles ir duodavo duoklę savo valdovui. Keletas kaimo bendruomenių sudarė valsčių, kurį valdė turintis pilį bajoras – tijūnas. Jo pilis buvo valsčiaus administracinis centras. Keletas valsčių jungėsi į žemę arba kunigaikštystę. Kunigaikštystės valdžios aparatas buvo nesudėtingas: tarnybiniai bajorai, tarnai ir kariai, kurie saugojo kunigaikštį ir jo turtą, rinko duoklę, administruodavo ir teisdavo priklausančius valstiečius.
| |
Lapų skaičius: 50 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Ankstyvasis periodas. Sofistai. Antifontas. Trasimachas iš Chalcedono. Kaliklas. Likofronas. Kritijas. Stoikai. Zenonas. II tema. SENOVĖS Romos politinė ir teisinė mintis. Markas Tulijus Ciceronas. Senovės Romos teisininkų mokymas. Ulpianas. Modestinas. Gajus. ŠVENTASIS Tomas Akvinietis. Viduramžių erezijos. Marsilijus Paduvietis. Viduramžių teisininkų mokymas. VI Tema. Renesanso ir refomacuos politinė ir teisinė mintis. Nikolas Makiavelis. Reformacijos politinės ir teisinės idėjos. Martinas Liuteris. Žanas Bodenas. XVI - XVII a. Europos socializmo politinės ir teisinės idėjos. Tomas Moras. Tomaza Skampanela. V tema. Naujųjų laikų politinė ir tejsinė mintis. Hugo Grotius (1583 -1645 m.). Baruchas (Benediktas) Spinoza. Anglija. Klaudijus Salmazijus. Robertas Filmeris. Independentai. Džonas Miltonas. A.Sidney. Džeimsas Haringtonas. Leveleriai. Digeriai. Tomas hobsas. VI tema. Švietimo epochos politinė ir teisinė mintis. VOLTERAS (1694 - 1778m.). Šarlis Lui de Monteskjė (1689 - 1755m). Žanas Žakas Ruso (1712 - 1778m.). Politinis ir teisinis mokymas VOKIETIJOJE XVII – XVIII a. Samuelis Pufendorfas (1632 -1694 m.). Christian Tomasius (1695 -1728 m.). Christian Wolf (1679 -1754 m.). Jakobinų politinės ir teisinės idėjos. Žanas Polis Maratas (1743 -1793 m.). Maksimilianas Robespjeras (1758 -1794 m.). Emanuelis Kantas (1724 - 1804 m.). Johanas Gotfrydas Fichtė (1762 - 1814 m.). Istorinė Teisės Mokykla. G.V.F. Hėgelis (1770 -1831 m.). VIII tema. Politinės ir teisinės teorijos XIXa. Edmundas Berkas - Burke - (1729 -1797 m.). Džeremis Bentamas (1748 -1832 m.). J. S.MILL (1806-1873 m.). Benjamin Constant - Konstanas - (1767 -1830 m.). Anarchizmas. Marksas Stirner - Kasparas Šmitas - (1808 -1856 m.). Pjeras Proudhon - Prudonas - (1809 -1865 m.). Michailas Bakuninas (1814 -1876 m.). Ogiusto Konto - Conte - (1798 -1857 m.) politinė ir teisinė teorija. Marksizmas. RUDOLFAS FON JERINGAS - Jhering - (1818 -1892 m.). Liudvikas Gumplovičius (1838 -1909 m.). Herbertas Spenceris. Senovės Graikijos politinė ir teisinė mintis. Homeras. Heziodas. Solonas. PITAGORAS. Heraklidas iš Efeso. 2. Senovės Graikijos politinės ir teisinės minties suklestėjimas. Demokritas. Protagoras iš Abderos. Gorgijus iš Leontino. Hipijus iš Elidos. Sokratas. Platonas. Aristotelis. 3. Senovės Graikijos valstybingumo nuopuolis. Epikūras. Polibijus. Papinianas. Šventasis augustinas (354 - 430m.). Viduramžių politinė ir teisinė mintis vakarų europoje. Tomas miunceris. Žanas kalvinas. Utopijos viešosios valdžios struktūra. Džerardas Vinstonlas (Gerrard. Džonas lokas. Politinės ir teisinės teoruos vokietijoje XVIII a. Pabaiga – XIX a. pradžia. Gustavas Hugo. F. K. Savinji. J.F.Puchta. Hugo. Savinji. Savinji. Puchta. Puchta. "Kovoje dėl teisės".
| |
Lapų skaičius: 3 Tipas: Namų darbas Darbe esantys žodžiai: Nurodykite esminius Anglijos gentinės ir kontinentinės gentinės teisės skirtumus. Vakarų Europos tautų teisės istorija prasidėjo nuo teisės papročių.Nerašyta,nesant raštijos,papročių teisė čia ilgai vaidino svarbiausią visuomenės santykių reguliatiriaus vaidmenį.Greta papročių tautose taip pat galiojo negausūs pavieniai centrinės valdžios išleisti įstatyminiai aktai ir bažnytinės teisės normos. Kodėl yra teigiama,kad Prancūzijos civilinės teisės sistema yra dualistinė?. Nuo Pracūzijos valstybės susikūrimo iki pat Didžiosios Prancūzų revoliucijos teisė šioje šalyje susidėjo iš daugybės teisės sistemų,kurios buvo taikytos arba tam tikriems socialiniams sluoksniams(bajorijai,dvasininkijai,pirkliams ir pan.),arba kokių nors konkrečių,dažnai nedidelių teritorijos dalių gyventojams. Nurodykite pagrindinius 1918-1920 metų teisės aktus ir jų reikšmę,įtvirtinusius Lietuvos valstybės atkūrimą. 1918m.vasario 16d.Aktas. Po gruodžio 17d.akto,dėl provokiškų jo nuostatų kilus aštriems. nesutarimams,1918m.vasario 16d.Taryba ryžosi skelbti naują pareiškimą. Remiantis I-uoju LDK statutu(VIIsk.)išspręskite uždavinį:Buvo nužudytas bajoras,turėjęs 2 sūnus ir 2 nepilnametes dukras.Pilnametis sūnus buvo išvykęs į užsienį,todėl galvinės baudos išieškoti iš nusikaltėlio ėmėsi giminės.Tam užprotestavo likę vaikai,kaip pasielgs teismas?.
| |
Teisės istorija Lietuvos statutai Lapų skaičius: 5 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Lietuvos statutai 1529m., 1566m., 1588m. Baudžiamosios teisės bruožai (Lietuvos Statutų). Civilinės teisės bruožai (Lietuvos Statutų). Baudžiamųjų bylų proceso ypatumai. Pirmą kartą mintis sudaryti teisyną išsakyta didžiojo kunigaikščio Aleksandro 1501 m. Privilegijoje Voluinės žemei. 1514 m. Vilniaus Seimas pateikė vadovui prašymą sudaryti Lietuvos Statutą. Tai buvo vienas iš pirmųjų aiškesnių reikalavimų kodifikuojant LKD teisę suvienodinti teismų darbą. Teisyno pirmoji redakcija jau buvo baigta 1522 m. Gruodį, vykusiame Vilniaus Seime. Šį statutą sudaryti paskatino tai, jog ligi šiol Lietuvoje nebuvo rašytinių įstatymų sąvado, ir dėl to teisiant bei vykdant teisingumą teisėjai dažnai turėjo vadovautis tik savo sąžine ir protu, o dėl to nuolat kildavę skundų, kurių sprendimas apsunkindavo patį didįjį kunigaikštį. Dėl to ir sudarytas Lietuvos Statutas, kad visoje Lietuvoje vienodai galėtų būti vykdomas teisingumas. Tačiau pirmasis Lietuvos Statutas įsigaliojo tik 1529 m. Rankraščio forma. Statuto pasirodymas uždelstas septynerius metus todėl, kad. Vilniaus aplinkos spaustuvėje nebuvę kanceliarinės kalbos šrifto. Politinės priežastys - karo su Maskva trukdžiai. Šio Statuto rengėjų abejotina autorystė (vienas iš tikėtinų autorių žemės maršalkos teismo teisėjas Jonas Radvila). Pirmojo Lietuvos Statuto rankraščių yra išlikę trys tekstai ir trimis senąja slavų kanceliarine kalba, lenkų ir lotynų kalbomis. Autentiškas tekstas neišliko. Statutą sudaro 13 skyrių, turinčių apie 240 straipsnių, vadinamų artikulais. Įgyvendinus pirmojo Lietuvos Statuto galiojimą, įstatymų kodifikavimas nesibaigė, nes rutuliojantis socialiniams santykiams teisė buvo nuolat pildoma naujomis normomis. Nuolatinis bajorų luomo teisių plėtimas, beveik kiekvieno Seimo nauji nutarimai, bajorų seimelių pavietų ir bajorų teismų suformavimas skatino, kad didikų valdymo laikotarpis pamažu perėjo į bajorų įsigalėjimo ir viešpatavimo...
| |
Lapų skaičius: 126 Tipas: Špera Darbe esantys žodžiai: Antikinių šalių teisėkūros institucijos ir teisės šaltiniai. Įstatymų leidybos institucijos Atėnuose. Drakono įstatymas. Solono įstatymai. Pagrindiniai teisės institutai: nuosavybė ir valdymas, prievolės, sutartys, santuoka, nusikaltimas ir bausmė. Senovės Romos įstatymų leidybos institucijų raida ir teisės šaltiniai. Romėnų teisės kodifikavimas. Justiniano kodifikacija - pilniausias romėnų teisės rinkinys. Justiniano kodifikacijos struktūra (Digestai, Institucijos, Kodeksas) ir šaltiniai. Salijų įstatymo pagrindiniai bruožai. Perėjimas prie teritorinio teisės taikymo. Romėnų teisė Vakarų Romos imperijai žlugus. Popiežių revoliucija ir jų padėties įtvirtinimas. Kanonų teisės formavimasis ir šaltiniai. Gratiano "Nesuderinamų kanonų harmonija". Corpus juris canonici. Romėnų teisės atgimimas. Konsiliatoriai (postglosatoriai). Romėnų teisės paplitimas Europoje: jos recepcija Prancūzijoje, Voketijoje. Feodalinių santykių formavimasis frankuose ir anglosaksuose. Feodalinės nuosavybės žemei formos: alodas, beneficija, feodas. Omažas ir investitūra. Feodalinė hierarchija. Senjoro ir vasalo tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Imunitetiniai raštai. Servažas ir jo raida. Miestų Vakarų Europoje atsiradimas ir jų vieta feodalinėje visuomenėje. Miestų valdymas. Gyventojai ir jų organizacija. Vokietijos miestų teisė. Prekybininkų ir prekybos teisė. Jūrų teisė, kaip sudedamoji prekybos teisės dalis. Karalių teisė. Teisės partikuliarizmas. Kutiumai ir romėnų teisė. Karalių aktai: ordonansai, ediktai, deklaracijos. Ribodami kraujo kerštą, įvesdami į visuomenės santykius tam tikrą fiksuotą tvarką ir raštu išdėstytomis normomis varžydami eupatridų savivalę, Drakono įstatymai savo laikmečiu neabejotinai buvo teigiamas reiškinys. Dėl aktyvios įstatymų leidybos V-IV a. Pr. Kr. Atėnuose susikaupė daug teisės medžiagos, bet valstybė nepajėgė sukurti tobulesnės kodifikuotos įstatymų..
| |
Teises istorijos geras konspektas Lapų skaičius: 49 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Antikos teisė. Antikos teisė. "vulgarioji" romėnų teisė viduramžiais: alariko "romos vestgotų įstatymas", "teodoriko ediktas". Romėnų teisės renesansas xi a. Ir pirmieji universitetai. Glosatoriai ir konsiliatoriai. Genciu teise. Esminiai bruožai. Salijų teisynas. Sutartys. Santuoka, šeima. Paveldėjimas. Nusikaltimai ir bausmės. Bavarų įstatymai. Saksų įstatymai. Anglosaksų gentinės teisės ypatumai. Kanonų teisė. Kanonų teisės atsiradimas ir raida, šaltiniai: gratiano “nesuderinamų kanonų harmonija”, corpus juris canonici. Lenų ir dvarų teisė. Vasaliteto-siuzereniteto sistemos raida ir teisinis reguliavimas anglosaksų ir frankų tesėje. Feodalinė žemėvalda. Lenų ir dvarų teisė. Karalių teise. Prancūzija. Karalių teisė. Vokietijos imperinės teisės šaltiniai: 12-14 a. Imperatorių taikos statutai, romėnų teisė, 1532 m. Karolina. Karolinos baudžiamosios teisės ir proceso pagrindiniai institutai. Vokietija. Vokietijos žemių teisė:saksų,švabų veidrodžiai. Anglija. Karalių teisė anglijoje. Ldk. Ikistatutinė ldk teisė: paprotinės teisės šaltiniai ir bruožai, gedimino diplomatijos dokumentai kaip teisės šaltiniai. Ldk. Žemės privilegijų leidimo priežastys. Feodalų žemėvaldos teisių plėtra. Sritinės privilegijos. Tautinių mažumų privilegijos. 1468m. Kazimiero teisynas. Ldk ikistatutinė baudžiamoji teisė: atsakomybės atsiradimo pagrindai, bausmių sistema, nusikaltimų rūšys. 1529, 1566, 1588m. Lietuvos statutų išleidimas, struktūra. Ldk. Ldk(lietuva). Statutų teismo procesas: proceso eiga, įrodymų rūšys, teismai, apeliacijos raida. Rusijos teisė. Rusijos teisė. 1649m. „soboro statutas“. Bendrosios teisės (anglosaksų) tradicija. Anglijos teisė. Anglijos teisė. Bendrosios teisės ( anglosaksų) tradicija. Anglijos teisė. Anglijos teisės sistema xixa. 1873-1875m. Teismų santvarkos aktai, bendrosios ir teisingumo teisės susiliejimas, statutinės teisės reikšmės didėjimas, konsoliduojantys aktai. Civilinė ir prekybos teisė. Prekybos teisės aktai. Pramonės teisinis reguliavimas. Bendrosios teisės (anglosaksų) tradicija. Anglijos teisė.
| |
Lapų skaičius: 42 Tipas: Konspektas Darbe esantys žodžiai: Genčių teisė. Antikinės cilizacijos žlugimas ir barbarų įsigalėjimas. Gentinės (barbarų) teisės esminiai bruožai. Salijų, saksų, bavarų įstatymai. Anglosaksų gentinės teisės ypatybės. Teritorinio teisės taikymo įsigalėjimas. Kanonų teisė. Krikščionybės atsiradimas ir raida viduramžiais: bažnyčios skilimas, popiežių revoliucijos raida, reformacija. Kanonų teisės atsiradimas ir raida, šaltiniai. Gratiano "nesuderinamų kanonų harmonija", corpus juris canonici. Kanonų teisės struktūra: konstituciniai principai, nuosavybės, santuokos, paveldėjimo, baudžiamoji teisė. Inkvizicinio proceso atsiradimas ir jo bruožai. Romėnų teisės renesansas. Senovės romos teisės sistema, pagrindiniai teisės šaltiniai, principai. Senovės romos teisės kodifikacija: gregoriano, hermogeniano, teodosijaus kodeksai. Justiniano kodifikacija: struktūra, šaltiniai. "vulgarioji" romėnų teisė viduramžiais: alaricho "romos vestgotų įstatymas", "teodoriko ediktas". Romėnų teisės renesansas xi a. Ir pirmieji universitetai. Glosatoriai ir konsiliatoriai. Lenų ir dvarų teisė. Vasaliteto-siuzereniteto sistemos raida ir teisinis reguliavimas. Anglosaksų ir frankų teisėje. Feodalinė žemėvalda: alodas, beneficija, feodas. Omažas ir investitūra, imunitetiniai raštai, senjoriniai teismai. Prekarijus, komendacija, servažo raida. Miestų ir prekybos teisė. Miestų atsiradimas vakarų europoje ir jų kova už savarankiškumą.miestų teisės šeimos. Ldk magdeburgo miesto teisė: teisės šaltiniai, miestiečių teisinės padėties ypatybės, nuosavybės, prievolinės ir baudžiamosios teisės bruožai. Prancūzijos 1673 m. Prekybos ordonansas. Karalių teisė. Prancūzija. Prancūzijos teisės šaltiniai: teisės šaltinių partikuliarizmas, kutiumai, romėnų teisės recepcija. Karalių teisės aktai: ordonansai, ediktai, deklaracijos. Parlamentas (paryžiaus) kaip teisėkūros institucija. Pagrindiniai teisės bruožai: nuosavybės teisė, prievolinė teisė, paveldėjimas, šeimos teisė, teismo procesas. Vokietija.
|
Paieška
Įvertinimų top
Naujos paieškos
Reklama
